Gera žinia - po neįprastai ilgos pertraukos sugrįžusi grupė su dainininku Jay Kay priešakyje neatrodo praradusi nė trupinėlio savo aistros ir sugebėjimo šokdinti.
Kai „Jamiroquai“ debiutavo 1992-aisiais, ji kartais buvo kaltinama legendinio Stevie Wonderio kopijavimu - toks akivaizdus buvo įkvėpimo šaltinis. Metams bėgant, keitėsi ne tik vokalisto Jay Kay kepurės ir skrybėlės (jos kaskart atrodo vis beprotiškiau), bet ir pati muzika.
Tiesa, meilė „disco“ ir fanko garsams niekur nedingo, tačiau naujausiame albume yra daug elektroninės muzikos elementų (ypač - dainose „Automaton“ ir „Hot Property“), kai kuriuos kritikus netgi išprovokavusių „Jamiroquai“ palyginti su prancūzų žvaigždėmis „Daft Punk“.
Išskyrus tai - viskas daugmaž kaip ir anksčiau. Jay Kay (kurį labai mėgsta Linas Adomaitis) ir toliau smagiai dainuoja specifiniu aukštu balsu, virtuoziškai žongliruoja tarp užkrečiančių ritmo linijų, pasakoja apie karštas merginas, šokius ir linksmybių naktis.
Įdomu, kad „acid jazz“ stiliaus banga, padėjusi išgarsėti „Jamiroquai“, jau seniausiai nuslūgo ir išėjo iš mados, tačiau ši grupė ir toliau koncertuoja didelėse arenose, o bilietai į pasirodymus išgraibstomi per keliolika minučių.
Mįslės atsakymas paprastas - ši grupė puikiai atlieka savo darbą, pasirodymai - gerai praleisto laiko garantija, savo nišoje „Jamiroquai“ tiesiog neturi lygių. Albumas „Automaton“ nėra įdomiausias ar išradingiausias „Jamiroquai“ darbas, tačiau užsiimtų pozicijų tikrai nesusilpnins.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Klipas "Superfresh":
