Kodėl žinomam žmogui svarbu garsiai kalbėti LGBT klausimais, kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda homofobija, kodėl baiminamasi pritarti tos pačios lyties asmenų santuokoms, kodėl pasirinko biseksualios australų dainininkės Sia repertuarą – apie tai ir dar daugiau – šiame interviu.
– Pirmą kartą koncertuosite gėjų klube. Ar jūs pritariate...
Pertrauksiu jus ir pasakysiu pirma – man tai visiškai laisva tema. Neturiu jokių tabu LGBT klausimais. Homoseksualūs, transeksualūs, heteroseksualūs asmenys – mes visi tokie patys. Nuo paauglystės turėjau draugų, kurie buvo „kitos“ seksualinės orientacijos, tad dabar, kai garsiau pradėta apie tai šnekėti, nematau tame jokio stebuklo. Tad atsakant į jūsų neužduotą klausimą – taip, viskam pritariu, visus palaikau (juokiasi, red. past.). Nesuprantu žmonių, kurie nori drausti ar riboti dviejų žmonių meilę ir jos išreiškimo būdus.
– Taigi jūs pritariate ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui, ir įvaikinimui?
Jei žmonės nori įteisinti savo santykius, tai kodėl ne, tikrai nebūsiu prieš. Jei jiems tai svarbu, kodėl žmonės turi slėpti savo santykius? Visiems, esantiems prieš, ir aiškinantiems „kodėl jie reikalauja ypatingų teisių“, turiu argumentą – santykių įteisinimo teisė nėra ypatinga ir ją turi kitos dviejų, veiksnių, pilnamečių asmenų poros. Kodėl turėtų būti svarbu, kokios lyties tie du žmonės yra? Na, o dėl įsivaikinimo klausimo, tai manau, kad viskas priklauso nuo situacijos pačioje šeimoje. Tarkime, įsivaikinti norinčiai šeimai reikėtų dalyvauti papildomo pasiruošimo kursuose – kaip paruošti vaiką aplinkos komentarams, šeimos viduje kylantiems klausimams, paties vaiko susipažinimui su lytiškumu. Apskritai, apie seksualumą daugiau kalbėti reikėtų visoms šeimoms – esu už tai, kad su vaikais bendrautume, kaip su suaugusiais ir neslėptume kažkokių dalykų nuo jų.
– Jūs labai drąsiai kalbate temomis, kuriomis vieši žmonės dažniausiai vis dar linkę nutylėti…
Lietuva yra maža šalis, todėl kaip kiekvienoje mažoje bendruomenėje žmonės yra labiau konservatyvūs, nenori pokyčių, nenori kalbėti apie dalykus, kurie dar visai neseniai buvo laikomi „tabu“. Tie, kurie daugiau keliauja, daugiau bendrauja, savo draugų rate turi įvairesnių žmonių, tuo lengviau jiems suprasti dalykus, kurie nėra jų normos ribose. Bet tam reikia būti atviram pasauliui.
– Kiti ginčytųsi, kad atviras nepritarimas LGBT žmonėms irgi yra atvirumas – juk pas mus yra žodžio laisvė. Kyla klausimas, ar gali viešas asmuo būti atvirai homofobiškas ir vis tiek turėti gerbėjų?
Taip, žodžio laisvė yra svarbu, netgi labai svarbu. Tačiau mes galime pasirinkti, kokius žodžius vartoti, net norėdami išreikšti savo nepritarimą – ar įžeidžius ir siekiančius pažeminti, ar neutralius ir rodančius norą suprasti. Visi prisimename Ten Walls atvejį – po vieno jo pareiškimo jis susigadino savo karjerą ir tuo metu jam užsivėrė visos Europos koncertų salės. Ar tai teisinga? Čia jau sprendžia kiekvienas iš mūsų. Praėjus beveik dviem metams po skandalo, šio atlikėjo gerbėjų ratas ir vėl auga – galbūt tai rodo, kad dauguma kuriamą meną vertina labiau nei atlikėjo pažiūras. Ar galima tuos du dalykus iki galo atskirti, to nežinau.
– Vieni atlikėjai Lietuvoje išdrįsta garsiai prabilti apie savo netradicinę seksualinę orientaciją, kiti gi linkę slėpti šį faktą. Kiek publikos dėmesio centre esantis žmogus „turėtų“ atsiskleisti savo gerbėjams?
„Turėtų“ ar „neturėtų“ – tokių žodžių net negali būti. Jei kas nori apie tai kalbėti, tegul kalba ir priimkime jo pasisakymą su palaikymu ir pagyrimu. Jei nenori – taip pat palaikykime jo pasirinkimą. Kai kurie tiesiog bijo pokyčių, jie nori jaustis saugūs, prisirišdami prie vakarykštės dienos. Na, o dar kiti to tiesiog nesureikšmina. Tarkime, dainininkė Sia apie savo orientaciją prabilo netikėtai – atsakinėdama į eilinį „Attitude“ žurnalisto klausimą „apie antrąją pusę“. Tiesiog taip, paprastai. Kiekvienam tai yra skirtingas procesas.
– Kalbant apie Sia – kodėl savo tribute’ui pasirinkote šią atlikėją? Kuo jos kūryba jums artima?
Patys tie tribute’ai – arba vieno atlikėjo kūrybai skirti koncertai – man patinka savo metamu iššūkiu. Išmokti beveik trisdešimt dainų, perimti to atlikėjo stilistiką, tačiau kartu ant scenos išlaikyti ir „savąjį aš“, vokaliniai viražai – mane taip veža šis ekstremalus procesas! Sia, mano nuomone, yra viena geriausių pastarojo meto atlikėjų, atėjusi iš alternatyvos ir eksperimentų pasaulio, pati kurianti populiariausius radijo hitus – ji yra unikumas.
– Kuri šios australų atlikėjos daina jums pačiai labiausiai patinka? Kurią pasirinksite koncerto „Soho“ kulminacijai?
Visos Sia dainos tinka kulminacijai (juokiasi, red. past.). Man labiausiai patinka daina „Chandelier“ – tai stipri, melodinga ir jautri daina. Visos Sios dainos yra nuostabios, nors jos skamba taip paprastai, tačiau dainuoti ir atlikti jas gali tikrai ne kiekvienas. Į šį tribute’ą įdėjau daug darbo ir širdies – penktadienį atėję į klubą pateks į įspūdingą ir užvedantį šou! Scenoje nebūsiu viena – kartu man talkins ir koncertą apšildys klubo rezidentas DJ Perfuro.
