Charizmatiško scenos chuligano Sergejaus Šnurovo vadovaujami veikėjai iš Sankt Peterburgo Rusijoje turi itin spalvingą reputaciją.
Pankroką, ska ir net rusišką šansoną derinanti grupė prieš penkiolika metų buvo uždrausta Maskvoje – tuometis miesto meras Jurijus Lužkovas koncertuoti jai neleido dėl nuo scenos nuolat besiliejančių keiksmažodžių.
1997-aisiais prasidėjusi kaip linksmas bohemos pakvailiojimas, šiuo metu „Leningrad“ yra viena populiariausių grupių Rusijoje, o jos vokalistas ir gitaristas S.Šnurovas – vienas geriausiai uždirbančių šalies pramogų verslo veikėjų. Pakankamai, kad į koncertą Vilniuje atvyktų privačiu lėktuvu ir išsinuomotų vienus brangiausių viešbučio kambarių Vilniuje.
Ne tik grupėje „Leningrad“ dainuojantis, bet ir muziką filmams kuriantis, audioknygas įgarsinantis, TV laidas vedantis S.Šnurovas kartą net yra atlikęs pagrindinį vaidmenį eksperimentinėje operoje, pastatytoje Sankt Peterburgo Marijos teatre.
Vis dėlto geriausiai žinomas jo veiklos frontas – grupė „Leningrad“, kurianti išradingus klipus, gana drąsiai siunčianti velniop valdžią ir persmelkta juoduoju humoru.
Jos pasirodymai – lyg beprotiškos orgijos, iš kurių galima tikėtis bet ko (buvusi grupės vokalistė Alisa Voks kartą dainuodama išsirengė visiškai nuogai).
Pats S.Šnurovas nevengia ne tik riebių žodžių, bet ir drastiškų poelgių, liudijančių jo „rokenrolinę“ dvasią.
Kartą jis muzikos apdovanojimų ceremonijos scenoje žiūrovams išmetė ką tik laimėtą prizą, pareiškęs, kad „laisvės neparduosi ir nenusipirksi“.
Kitą sykį visai rimtai pasiūlė alkoholinius gėrimus parduoti tik tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, o apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sakė taip: „Nenorėčiau su juo susitikti. Visi, kurie sako, kad su valdžia galima dėl kažko susitarti, yra idiotai“.
Tiesa, Ukrainos ir Rusijos konflikte jis nepalaiko nė vienos pusės, o prieš porą metų grojo militarizuotame roko festivalyje Rusijoje „Našestvije“, kuriame sakė, kad dėl to nemato jokios problemos.
Žodžiu, žurnalo GQ Metų žmogumi vadinamas muzikantas yra itin prieštaringas veikėjas – vieni sako, kad jo agresyvumas ir šiurkštumas yra tik vaidmuo, o iš tiesų jis – ramus, daug skaitantis intelektualas. Kiti – kad S.Šnurovas yra tiesiog nemandagus pašlemėkas, kuriam pasisekė.
Pernai sausį „Leningrad“ koncertavo Vilniaus Pramogų arenoje – ji buvo pilnutėlė, tad šįkart koncertas surengtas didesnėje salėje.
Į ją susirinko keli tūkstančiai žiūrovų (tarp jų – operos atlikėjai Rafailas Karpis ir Asmik Grigorian) – ne anšlagas, bet pakankamai daug, kad muzikantai būtų patenkinti.
„Leningrad“ koncerto vaizdą pastiprino didelis ekranas scenoje, rodęs gigantišką grupės pavadinimą ir besisukančias matrioškas, ir du ekranai šalia scenos – kad agresyvią S.Šnurovo veido išraišką ir blizgančiais kostiumais aptemptus vokalisčių apvalumus visi galėtų matyti iš arti.
Keliolikos žmonių orkestrėlis, sujungęs roko grupę ir pučiamųjų sekciją, iš pirmo žvilgsnio kiek primena JAV susibūrusią grupę „Gogol Bordello“ - toks pat gaivališkas elgesys scenoje, kvailiojimas ir raginimai išsitaškyti iki paskutinio prakaito.
„Visos mūsų dainos yra apie du dalykus – degtinę ir merginas“, - yra sakęs S.Šnurovas. Nežinantiems „Leningrad“ kūrybos per pirmą koncerto pusvalandį turėjo tapti aišku, kad taip ir yra.
Per tą laiką S.Šnurovas spėjo ir pristatyti „Sankt Peterburgo repo stilių“, ir, dainuodamas priedainį apie „porą bobų“, į scenos priekį išsikvietė dvi grupės vokalistes, ir spėjo kelis sykius šiurkštokai paauklėti publiką.
Nutraukęs dainą, jis kreipėsi į pernelyg ramiai sėdinčius žmones tribūnose: „Aš negaliu už jus, bl..., linksmintis. Judėkite“.
„Patriukšmaukit, bl.... Pirmyn, na...“, - Lietuvos publiką ragino S.Šnurovas. Publika stengėsi, bet ir vėl – nepakankamai.
S.Šnurovas dar kartą sustabdė koncertą, atsiduso ir paaiškino, kad tuoj pamokys visus labai paprasto dalyko.
„Tai – įgūdis, kuris jums pravers. Jums reikia ploti pagal mano gitaros ritmą. Štai taip“, - galiausiai likęs patenkintas minios pastangomis, nušvito S.Šnurovas.
Jei už kiekvieną scenoje ištartą keiksmažodį būtų gavęs po eurą, vidutinę lietuvišką algą „Leningrad“ lyderis būtų užsidirbęs per pirmąją koncerto valandą.
Tačiau apie seksą, alkoholį ir gyvenimo džiaugsmą ironiškai dainuojanti grupė – šis tas daugiau nei tiesiog paaugliškas keikūnų būrelis.
Linksmo beprotnamio atmosferą jie kuria tobulai – iš salės žiūrovai jau po pirmų kelių dainų ėjo permirkę prakaitu.
Muzika, skirta išjungti protui ir atsiduoti kvailiojimui? Pirmiausia – taip. Arenos koridoriuose buvo akivaizdu, kad į šį koncertą buvo einama ne narplioti gilių egzistencinių problemų ar gilintis į Visatos paslaptis. Didelės dalies žiūrovų laisvalaikio praleidimo būdas Aurelijui Verygai būtų sukėlęs košmarą.
„Leningrad“, regis, puikiai žino, ką daro. Savo ištikimą auditoriją subūrę rusai į Vilnių tikriausiai dar sugrįš – norinčių dūkti su jais, akivaizdu, netrūksta.
