Tokią žinią ketvirtadienio rytą Seime skelbė šalies muzikos renginių organizatoriai ir žinomų atlikėjų vadybininkai.
Surengti specialią spaudos konferenciją juos paskatino nerimas dėl Vyriausybės veiksmų – praėjusią savaitę ji pritarė naujoms alkoholio ribojimo priemonėms.
Ministrų kabinetas pritarė, kad alkoholį galėtų įsigyti tik asmenys, sulaukę 20 metų. Alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio būtų leidžiama prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos. Be to, pritarta visiškam alkoholio reklamos draudimui.
Savivaldybių taryboms bus suteikta teisė ne tik riboti laiką, bet ir nustatyti vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Bet labiausiai festivalių rengėjus trikdo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas planas uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių metu, taip pat – per šventes, koncertus, teatro spektaklius, cirko ir kitus renginius, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas.
Festivalių rengėjai tvirtina, kad pajamos iš prekybos alumi sudaro ženklią jų biudžeto dalį. Be šių pinigų festivalių programa sunyks, bus mažiau galimybių pasikviesti žinomus atlikėjus, o kai kuriems renginiams apskritai gali tekti užverti duris arba kraustytis į kaimynines šalis.
Jie pabrėžia, kad Vakaruose nėra susidūrę su atvejais, kai muzikos festivaliuose negalima įsigyti net alaus.
Konferenciją ketvirtadienį pradėjo dainininkas Jurgis Didžiulis.
„Nepatinka, kai peršami sprendimai, kurie užlipa ant mano asmeninių teisių. Jei tikslas – blaivinti tautą, padėti jai padaryti gerus sprendimus, nereikia jos riboti, forsuoti drakoniškomis priemonėmis, o tiesiog edukuoti.
Atėjau čia manydamas, kad tikrai reikia padaryti kažką dėl blaivybės, bet nelabai tikiu, kad reikia su mumis elgtis kaip su mažvaikiais“, – sakė atlikėjas.
Jis pabrėžė, kad savo vaikams draus vartoti alkoholį iki 18, o tada jie galės daryti savo sprendimus.
„Nes jei aš nuspręsiu už juos – tai nesiskaito“, – pabrėžė J.Didžiulis.
„Pagal planą – jokiame Lietuvos festivalyje nebus galima išgerti bokalo alaus. Teikiant šį įstatymą, niekas nesikreipė į mus.
Kas jau kas, o festivalių rengėjai geriausiai žino, kaip riboti alkoholio prieinamumą. Turime 25 metų patirtį, patys dedame dideles pastangas, kad tą alkoholio prieinamumą mažinti. Juolab kad Lietuvoje festivaliuose apskritai neleidžiama prekiauti gėrimais, stipresniais už alų.
Europoje, Skandinavijoje nėra tokio pobūdžio festivalio, kuriame nebūtų leidžiama prekiauti alumi.
Atėjome čia kreiptis į Seimo pirmininką ir narius, kad jie, prieš darydami sprendimus, išklausytų mus, bendrautų ir diskutuotų. Nes dabar tai panašu į norą nužudyti Lietuvos festivalius“, – sakė festivalių „Bliuzo naktys“, „Galapagai“, „Roko naktys“ rengėjas Algirdas Barniškis.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad Lietuvoje maža dalis žmonių išgeria didžiąją dalį alkoholinių gėrimų.
„Siūlomos priemonės nukreiptos į labai plačią visuomenės dalį. Tai neproporcingos priemonės, netgi perteklinės.
Tendencija – ribojimai ir draudimai. Bet draudimas prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais reikš, kad daugelio festivalių Lietuvoje neliks, galbūt jei turės ieškotis namų kaimyninėse valstybėse.
Šiandien klausiau kultūros ministrės, gaila, bet ji atsakė, kad nemato problemos“, – sakė Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
„Nemanau, kad visa valstybė turi virsti dideliu ribojimo eksperimentu, kai net teatre nebus galima išgerti šampano taurės ar bokalo alaus festivalyje. Vyriausybė tikrai duoda garo. Geriau nebeduoti jo, o duoti laisvę rokenrolui“, – pridūrė politikė.
Šįmet 24-ąjį sykį vyksiančio „Visagino Country“ festivalio rengėja Elena Čekienė sakė, kad draudžiamas vaisius visada yra saldesnis.
„Labai nemėgstu girtų žmonių. Tačiau visiškai pateisinu vieną du bokalus alaus festivalio metu. Argi draudimais reikia pradėti?
Auklėjimas, mokymas elgtis kultūringai. Kai nuo mažų dienų pradėsime vaikus mokyti, kad šventes galima švęsti ne tik prie nukrauto buteliais stalo, nebeliks problemos.
Buvo Amerika, kitos šalys, kurioje buvo įvestas „sausas“ įstatymas. Ar tapsime musulmoniška šalimi, kaip Jordanija?
Po festivalio kitą rytą pirmiausia būna du skambučiai – greitajai pagalbai ir į policijos komisariatą. Tfu, tfu, tfu, nė karto nenutiko, kad koks baisus įvykis būtų nutikęs per festivalį. Komisaras sako, kad būna net ramiau, nei paprastą savaitgalį“, – sakė „Visagino Country“ rengėja.
Ji prisiminė, kad festivalio pradžioje buvo prekiaujama ir vynu, bet paskui buvo apsiribota alumi.
„Kalbėkime atvirai – Lietuva nėra pati turtingiausia šalis, festivalyje alus kainuoja brangiau.
Tas, kuris nori prisigerti, į festivalį neis. Jis nusipirks parduotuvėje, išgers krūmuose. Jei įves šį įstatymą, kaip reikės saugotis? Žmonės į festivalį nešis butelį degtinės po skvernu. Nes degtinė greičiau apsvaigina.
Buvau festivaliuose Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje. Niekur nemačiau, kad nebūtų alaus. Iš kur ponas sveikatos ministras surado tokią „pasaulinę praktiką“, nežinau“, – stebėjosi E.Čekienė.
Leono Somovo ir Jazzu, Alinos Orlovos, Kastyčio Kerbedžio ir kitų žinomų atlikėjų vadybininkas Lauras Lučiūnas sakė, kad dėl draudimo nukentėtų ne tik festivaliai, bet ir dainininkai.
„Atlikėjai gyvena iš koncertų. Festivaliai jiems – labai svarbu. Vasarą festivaliai – vienintelė normali galimybė pasirodyti. Juose susirenka daug žmonių.
Sugroti didelėje scenoje, naudojantis geriausia technika, daugeliui atlikėjų galimybę sudaro tik festivaliai. Jei festivaliai neteks dalies pajamų, pirmiausia atsisakys mažiau žinomų atlikėjų, sunyks renginių dvasia. Kiekvienas centas čia – be galo svarbus.
Mes ir taip turime blogesnes sąlygas nei kaimyninėse šalyse. Nėra PVM lengvatų bilietams, atlikėjai išmoko dirbti pagal individualią veiklą. Dar vienas ribojimas būtų pražūtingas daugeliui artistų, atneštų net ne painiavos, o nevilties.
Atlikėjai yra labai sunerimę, daugelis jų atvirai pasisako prieš šiuos ribojimus.
Kadaise buvo draudžiami auskarai, džinsai, turbūt greitu metu teks dainų tekstus eiti į komitetus derinti. Nes gal kažkurie tekstai skatina „ne tokį“ požiūrį. Kiekvienas kreivesnis takelis mums pasidaro nesuvokiamas“, – sakė L.Lučiūnas.
Birštono džiazo festivalio rengėjas Zigmas Vileikis sakė, kad šio renginio publika yra intelektuali, didelė dalis jos festivalyje lankosi ne vieną dešimtmetį.
Jo nuomone, planuojamas ribojimas yra lazdos perlenkimas ir tam tikras įžeidimas klausytojams.
„Neįmanoma įsivaizduoti, kad karštą vasaros dieną koncerte po atviru dangumi negalėtum išgerti bokalo šalto alaus.
Nuo 10 iki keliasdešimties eurų už bilietą mokantys žmonės nepatenka tarp tų, kurie daro gėdą Lietuvai“, – sakė Z.Vileikis.
Du dešimtmečius rengiamo festivalio „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė pasakojo, kad šio renginio idėja grindžiama baltų tradicijomis ir folkloru.
„Jei gilinsimės į pagonių tradicijas, vargiai rasite metraščiuose šventės aprašymą, kuriame nebūtų minimas alus.
Jis buvo ir apeiginis gėrimas, ir bendravimo priemonė. Sunku įsivaizduoti šventę, į kurią atvykę suaugę žmonės negalėtų paragauti alaus.
Puoselėdami alaus tradicijų kultūrą, nuėjome nemažą kelią. Tai – mūsų tautos kultūros, tapatybės dalis.
Prekiaujame tik mažų daryklų alumi, patys verdame savo alų, esame pristatę ir festivalio midų. Pagaminome daugkartinio vartojimo bokalus, kad nebūtų teršiama gamta.
Dėl šio draudimo keistųsi visas festivalis. Mūsų festivalyje nėra problemų su policija, pas mus nesivolioja girti asmenys. Renginyje – kasmet vis daugiau šeimų su vaikais. Jei turėtume bėdų dėl alkoholio, tėvai nevežtų čia vaikų.
Parama, kurią mums skiria Lietuvos kultūros taryba, prilygsta pajamoms iš prekybos alumi ir maistu. Prarasti ar vieną, ar kitą pajamų dalį būtų skausminga, neišvengiamai brangtų bilietai. Žmonės mokėtų brangiau už tai, kad kažko negalės daryti. Nevartojantys alkoholio turės mokėti daugiau, kad negalės gerti jį vartojantys. Tai keista. „Mėnuo Juodaragis“ – pavyzdys, jog kultūra ir alus gali darniai būti šalia vienas kito. Visada savo festivalį laikėme nepriklausomu, norėtųsi būti nepriklausomiems ir nuo neadekvačių draudimų“, – kalbėjo U.Liogė.
Jis pažadėjo kiekvienam Seimo nariui padovanoti kvietimus į festivalį – tikėdamasis, kad politikai patys atvyks ir pamatys, kaip renginiuose vartojamas alus.
Seimo, kuris svarstys Vyriausybės planą, pirmininkui bus įteiktas kreipimasis, kurį pasirašė apie keturiasdešimt Lietuvos festivalių rengėjų.
„Jei mūsų neišgirs, eisime į Seimą kasdien, remsime duris gitaromis ir būgnais, tol, kol pakviesite diskusijai. Kol mus išgirsite ir suprasite, kad nereikia mūsų žudyti“, – sakė A.Barniškis.
„Algirdas jau grojo prie Seimo – Sausio 13-ąją. Kadangi dabar situacija panaši, pagros vėl“, – pastebėjo L.Lučiūnas.
Seimo narys Arūnas Gelūnas sakė, kad festivaliai yra Lietuvos puošmena, netgi stabdanti jaunų žmonių emigraciją.
„Vasarą lankiausi festivalyje „Rock en Seine“ Paryžiuje, nemačiaui nė vieno girto žmogaus, alus buvo prieinamas laisvai.
Čia net nėra klausimų, bet tikiuosi, kad šios konferencijos įrašą pamatys Seimo nariai, kurie priims sprendimą“, – sakė politikas.
