Rumunų prodiuserio Michaelo Cretu projektas „Enigma“ prieš 25 metus sulaukė stulbinamo populiarumo – kryžmindamas grigališkojo choralo ir elektroninės muzikos garsus.
Vėliau jis pasuko į kitokius muzikinius eksperimentus, tiesa, išlaikydamas esminį „Enigma“ akcentą – muzikos kuriamą gūdžiai mistišką atmosferą.
Aštuntajame „Enigma“ albume (kuris išleistas po 8 metų petraukos) toliau einama tuo pačiu keliu, nors M.Cretu ir vadina jį sugrįžimu prie grupę išgarsinusios formulės.
Šiokių tokių to požymių yra – seksualiai dūsaujantis moteriškas balsas, bažnytinių dainininkų balsai, varpų aidai, didingi vargonų garsai ir net perdirbtas pirmasis „Enigma“ hitas, 1990-ųjų „Sadeness (Part II)“. Šįkart, beje, jis įrašytas su Prancūzijos popžvaigžde Anggun, kuri prieš keletą metų dainavo „Eurovizijoje“ ir ta proga viešėjo Lietuvoje.
Tačiau iš esmės tai – tipiškas „Enigma“ albumas su keliais kviestiniais vokalistais, daug „Žiedų valdovu“ bei kitais panašiais filmais dvelkiančios muzikos ir keistoka istorija.
M.Cretu pasakoja, kad tai visi dvylika kūrinių sudaro vientisą ciklą, parašytą pagal libreto autoriaus Michaelo Kunze idėją. Neva ši muzika nupasakoja lyrinio herojaus, kuris gyvenime ieško prasmės (per seksą, dvasinius potyrius ir taip toliau) kelią į nušvitimą ir ramybę.
Istorija baigiasi smūgiu į savo paties atvaizdą ežere, simbolizuojanti atsakomybę už savo gyvenimą. Skamba gal ir įdomiai, tačiau į tai geriausiu atveju gilinsis gal vienas procentas klausytojų.
Kitiems tai – tiesiog dar viena galimybė atitrūkti nuo kasdienybės atitrūkti ir pasinerti į pasakėlių pasaulį. Studijoje su aranžuotėmis padirbėta puikiai, tačiau akivaizdu, kad „Enigma“ formulė jau išsikvepia – jei turite bent porą ankstesnių M.Cretu įrašų, šis jums visiškai nebūtinas.
Įvertinimas – 6 iš 10.
Kūrinys iš albumo „Amen“:
