„Pirmoji rokenrolo superžvaigždė“, – taip buvo vadinamas JAV muzikantas Chuckas Berry, kuris mirė šeštadienį būdamas 90-ies.
Ugningai gitara grojantį, išskirtinę „ančiuko“ eiseną scenoje išradusį, rokenrolą išpopuliarinusį muzikantą dievino daugybė ryškiausių muzikos žvaigždžių.
Ch.Berry įtaka populiariosios muzikos istorijai buvo milžiniška. Bet gitaristas ir dainininkas garsėjo ir sudėtingu charakteriu bei ne itin maloniais poelgiais.
Už grotų – dar paauglystėje
Būsimoji rokenrolo žvaigždė užaugo gana turtingoje šeimoje – Ch.Berry tėvas buvo pamokslininkas, motina – mokyklos direktorė.
Tačiau šunkeliais vaikinas nuėjo dar paauglystėje – septyniolikos buvo suimtas už ginkluotą kelių parduotuvių apiplėšimą su draugais, taip pat už automobilio vagystę grasinant ginklu.
Už nusikaltimus jis pateko į pataisos darbų koloniją, iš jos išėjo per savo 21-ąjį gimtadienį.
Už grotų Ch.Berry laisvalaikį leido boksuodamasis ir mokydamasis groti gitara. Išėjęs į laisvę susituokė, dirbo automobilių gamykloje, tačiau pamažu įsiliejo į muzikinį gyvenimą – pradėjo groti bliuzo grupėse.
Jo žvaigždžių valanda išmušė 1955-aisiais, kai, parekomenduotas bliuzo legendos Muddy Waterso, muzikantas pradėjo savo plokšteles leisti garsioje leidykloje „Chess“.
„Roll Over Beethoven“, „Rock And Roll Music“, „Johnny B.Goode“ – šie ir kiti Ch.Berry įrašyti kūriniai padėjo pamatus rokenrolo išpopuliarėjimui.
Po keleto metų Ch.Berry repertuarą perdainavo „The Beatles“, „The Rolling Stones“, „The Beach Boys“ ir kitos populiariausios tų laikų grupės.
Nemalonumai su teisėsauga
1959-aisiais muzikantas buvo suimtas įtariant, kad jis turėjo lytinių santykių su 14-mete padavėja, su kuria užmezgė romaną.
Ch.Berry buvo teisiamas už tai, kad be merginos tėvų leidimo nepilnametę išsivežė į kitą valstiją. Muzikantas buvo nuteistas kalėti penkerius metus, pateikė apeliaciją, bet pakartotinis teismas vis dėlto jį pasiuntė už grotų – tiesa, sušvelnino bausmę ir skyrė trejus metus laisvės atėmimo. Už gerą elgesį iš kalėjimo muzikantas buvo paleistas anksčiau – po pusantrų metų.
Išėjęs į laisvę, jis grįžo į sceną, tačiau jo populiarumas jau buvo smarkiai priblėsęs.
Problemų su teisėsauga jis turėjo dar ne sykį. Ch.Berry garsėjo kaip niekuo nepasitikintis, piktokas žmogus, reikalavo, kad visi honorarai už koncertus jam būtų mokami grynaisiais.
Tai sukėlė įtarimų mokesčių inspektoriams. Spėjimas pasitvirtino – 1979-aisiais už vengimą mokėti mokesčius Ch.Berry buvo skirti viešieji darbai ir keturi mėnesiai kalėjimo.
1990-aisiais muzikantą į teismą padavė 59 moterys. Paaiškėjo, kad savo restorano moterų tualete jis buvo įrengęs filmavimo kameras. Pats Ch.Berry tikino, kad tai padarė norėdamas pagauti vagiliaujančią darbuotoją.
Kratos metu policija muzikanto namie rado daugybę vaizdo įrašų iš tualeto, narkotikų. Muzikantas buvo nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo lygtinai, jį į teismą padavusioms moterims sutiko sumokėti kompensacijas.
Sulaukė muzikantų pagarbos
Daugumoje nemalonių epizodų Ch.Berry nepripažino kaltės – muzikantas buvo įsitikinęs, kad yra persekiojamas dėl savo juodos odos spalvos.
Panašų požiūrį jis turėjo ir į muzikos pasaulį – rokenrolo žvaigždei ypač nepatiko, kad šiuo stiliumi grojantys baltaodžiai pasiekė didesnio populiarumo.
„The Rolling Stones“ gitaristas Keithas Richardsas sykį pasakojo, kaip užkulisiuose pamatė gulinčią Ch.Berry gitarą ir pabandė ja pagroti. Čia pat už nugaros išdygęs Ch.Berry smogė jam kumščiu į veidą.
Nepaisydami jo ūmaus ir ne itin malonaus būdo roko ir popmuzikos lyderiai dievino Ch.Berry. Bobas Dylanas jį vadino rokenrolo Williamu Shakespeare’u, o Johnas Lennonas – žodžio „rokenrolas“ apibrėžimu.
„Grammy“, „Polar“ ir kitais prestižiniais apdovanojimais už nuopelnus muzikai apdovanotas Ch.Berry karjeros nebaigė iki gilios senatvės.
Nors 2011-aisiais apalpo per koncertą, netrukus jis sugrįžo į sceną ir iki 2014-ųjų kiekvieną mėnesį koncertavo klube netoli savo namų.
Ch.Berry hitas „Johnny B. Goode“:
