Trečiasis kanadiečių dainininko Abelio Tesfaye (tikrasis The Weeknd vardas) albumas – vienas daugiausiai kalbų sukėlusių muzikos leidinių per pastarąjį pusmetį.
Vien jau dėl jam suburtos svajonių komandos – kurti ir įrašyti šias dainas padėjo populiariausias pasaulio kompozitorius Maxas Martinas, duetas „Daft Punk“, elektroninės muzikos dievukas Diplo, dainininkė Lana Del Rey, reperiai Kendrickas Lamaras ir Future.
The Weeknd dainuoja ritmenbliuzą elektroninės muzikos fone – lyg ir paprasta formulė, bet dar prieš keletą metų padėjusi jam prasiskinti kelią į aukščiausią popmuzikos lygą. Pirmiausia – dėl puikiai parašytų dainų ir nuostabaus balso.
Aukštas natas jis „ima“ taip, kad iš proto eina ir į koncertus ateinančios merginos, ir jas atlydėję vaikinai. Pridėkite neįprastus, meniškus vaizdo klipus ir pasirodymus – ir išeina žvaigždė, dabartinėje scenoje turinti mažai analogų.
Naujas albumas jo pozicijas dar labiau sustiprino. Nuo tamsios naktinės melancholijos („True Colours“) iki kone pankroko („False Alarm“), The Weeknd čia traukia iš rankovės vieną tūzą po kito, demonstruodamas didelį muzikinių nuotykių troškimą.
Nuo retro garsų iki spiegiančių elektrinių gitarų – šiuose kūriniuose tiek sluoksnių, kad verta pasiklausyti keletą kartų, kiekvienąsyk atrandant vis kitas juose užkoduotas paslaptis.
Kita vertus, albumas dėl to kartais atrodo lyg plėšiamas į dvi puses – tarp radijui skirtų hitų ir įdomesnių eksperimentų, kurie tarp jų skamba kaip svetimkūniai.
Tiesa, su tekstais viskas kur kas paprasčiau – The Weeknd mėgsta dainuoti apie seksą, ne visai legalius su dūmais susijusius pomėgius (priklausomai nuo to, kurios šalies teisėsauga vadovausitės) ir vakarėlius. Žodžiu, šimtaprocentinis hedonizmas.
Rezultatas – ilgas (net 18 kūrinių), nelygus ir kiek padrikas albumas – tačiau su daug kūrinių, už kuriuos konkurentai atiduotų bet ką.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Vaizdo klipas „Reminder“:
