L.Cohenas – vienas žymiausių planetos rašytojų ir dainų kūrėjų, šiame albume be užuolankų kalbantis apie tai, apie ką kalbėti mėgsta ne visi.
82-ejų kanadietis per daugiau nei penkių dešimtmečių karjerą studijoje įrašė tik keturiolika albumų – ir nors apie tai tiesiai šviesiai nekalbėjo, dar šio albumo pasirodymo dieną buvo nuojauta, kad jis bus paskutinis.
Taip ir nutiko – po poros savaičių pasaulį apskriejo žinia, kad dainininkas mirė, palikęs šį jautrų, elegantišką muzikinį atsisveikinimo laišką.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje jo gerbėjai sulaukė aktyvumo pliūpsnio – keletą metų Leonardas rengė įspūdingus koncertus visame pasaulyje. Tačiau paskutinius keletą gyvenimo metų kūrėjas neslepė, kad yra silpnos sveikatos, didžiąją laiko dalį leido namie, ten įrašė ir šio albumo vokalo partijas, kurias muzika „aprengė“ kompozitorius Patrickas Leonardas ir L.Coheno sūnus Adamas Cohenas.
„Aš ketinu gyventi amžinai“, – albumo pristatymo konferencijoje pajuokavo L.Cohenas, tačiau dainų tekstai neleido abejoti – rašydamas šiuos tekstus jis galvojo apie paskutinę gyvenimo kelionę. O ir pats viršelis sakė daug – jame L.Cohenas žvelgia iš šviesos į tamsą.
„Jei tu dalini kortas, aš krentu iš žaidimo, – titulinėje dainoje ištarė jis. – Viešpatie, aš pasiruošęs“.
Mirties temos ir juodojo humoro niekada nevengęs dainius šiame albume atrodė itin į ją susitelkęs. Laidotuvių nuotaikos pilna visur – nuo dainų žodžių iki aranžuočių su smuikais ir bažnytines giesmes primenančiais pritariančiais moterų balsais.
Būtent aranžuotės yra vienas šio albumo kozirių – prodiuserio pareigų ėmęsis sūnus sugebėjo L.Coheną atkalbėti nuo ilgai kamavusio pomėgio dainuoti pagal banalius sintezatorių garsus. Kita vertus, ne viskas čia yra apie mirtį, o ir šiaip – L.Cohenas sugebėjo savo dainose paslėpti kelis prasmės sluoksnius, nuo pašaipių užuominų apie tai, kad jam nebesinori sekso, iki politikos.
Pavyzdžiui, kūrinys „Leaving The Table“ irgi skamba kaip atsisveikinimas, nors iš tiesų yra apie nutrūkusią meilę, o „Treaty“ apskritai gali būti apie dešimt skirtingų dalykų – nuo žmonijos nuodėmių iki karų ir nesugebėjimo susikalbėti.
Dešimtmečius prikimęs L.Coheno balsas šiame albume jau atrodo trapus ir išduoda nuovargį, tačiau sukauptą išmintį, liūdesį ir ironiją vis dar perteikia puikiai. Šypsotis mirčiai į akis – įspūdinga, tačiau aukščiausių įvertinimų šis L.Coheno albumas nusipelno ne tik dėl atvirumo ir jautrios temos. Tai tiesiog puiki muzika ir žodžiai – su pabaigos nuojauta ar be jos.
Įvertinimas – 10 iš 10.
Titulinė albumo daina „You Want It Darker“:
