Vinilo plokštelė – analoginio garso laikmena, diskas, ant kurio yra išraižytas spiralinis griovelis, kuris kinta pagal garso bangą. Dar prieš trisdešimt metų vadintos mirusiu formatu, plokštelės atgimė su stulbinančiu pasisekimu. Viena šio fenomeno priežasčių ekspertai įvardija ir pačius muzikos industrijos ryklius, kurie, pavargę nuo kovos su muzikos piratavimu, staiga atsibudo ir suprato, kad yra formatas, kurio neparsisiųsi iš interneto. Tačiau tikrieji vinilo plokštelių mylėtojai, neapsieina be sentimentų.
Pasak ilgametės Vilniaus plokštelių studijos redaktorės, vinilo mūzos Zinaidos Nutautaitės-Indrikonienės, muzikos pasaulyje geriau žinomos tiesiog kaip Zinutė, plokštelė yra kaip gyva.
„Kai ji sukasi, gali jausti atlikėją, kuris į ją įdėjo tiek daug savo širdies. Kartu gali jausti ir režisierių, inžinierių prisilietimą. Svarbiausia, kad vinilo plokštelę galima jausti“, – sako ji.
„Muzikos salėje“ bus galima įsigyti vieną darbų, prie kurio išleidimo Zinaida daug prisidėjo asmeniškai – pirmąją Vytauto Kernagio įrašytą plokštelę „Akustinis“, kuriai šiemet sukanka 40 metų. Pasak menininko palikimą puoselėjančio Vytauto Kernagio jaunesniojo, riboto tiražo plokštelė nustebins ir dizainu, kuriame bus galima rasti niekur nematytų V.Kernagio gyvenimo kadrų bei nepublikuotų dainų tekstų. Jos garso įrašo kokybe rūpinosi vienas iš geriausių Lietuvos muzikos prodiuserių Artūras Pugačiauskas, prie „Akustinis“ perleidimo dirbo ir „Vinilo studija“.
Pastaroji pradeda leisti plokštelių seriją „Lietuvos POP / ROKO muzikos archyvas“ ir „Muzikos salėje“ pristatys net du šio projekto perlus – kompozitoriaus ir pedagogo Teisučio Makačino plokštelę „Disko muzika“ ir grupės „Saulės laikrodis“ pirmąjį progresyvaus lietuviško roko albumą „Lauke ir viduj“, kuris sovietiniais laikais taip ir neišvydo dienos šviesos. „Saulės laikrodžio“ grojimo stiliui apibūdinti buvo panaudotas kamerinio simforoko terminas, o T.Makačino albumas savo išleidimo metu buvo stipriai aplenkęs laiką, tad šiandien yra itin populiarus tarp jaunosios kartos elektroninės muzikos gerbėjų.
Džiaugdamasis plokštelės atgimimu, kompozitorius T.Makačinas prisimena, kaip su plokštelės bedraautoriumi Laimiu Vilkončiumi buvo pakviesti į „Rūdninkų“ knygyną pristatyti „Disko muzikos“ – tuomet su negausia kompanija geru patefonu ją paklausė, įdomiai pakalbėjo, ir tiek.
O prieš gerus metus sulaukė Vilniaus vinilų klubo entuziastų siūlymo perleisti plokštelę.
„Žinoma, aš džiugiai sutikau. O perklausęs ją dar kartą, supratau, kad iš esmės „Disko muzika“ atitinka pačią moderniausią stilistiką, kuri transliuojama „topinių“ radijo stočių“, – šypsosi kompozitorius.
Jis pabrėžia, kad sukūrus gerą standartą, jį galima apvilkti daugeliu drabužių, kartais net radikaliai netikėtų. Iki „Disko muzikos“ plokštelės gimimo kompozitorius sako rašęs daugiau lyrines, dainingas balades, bet to meto soulo, šokių stiliaus mados vėjai jam taip patiko, norėjosi kažkaip sudalyvauti šiame procese, juolab, kad Lietuvą jau pasiekė ir modernėjanti įrašų aparatūra.
„Išdėsčiau mintį kolegai Laimiui Vilkončiui ir jis mano džiaugsmui entuziastingai ėmėsi aranžuočių. Tuometis kultūros ministras, pianistas Dainius Trinkūnas, pagal Laimio idėją padėjo surasti ir įsigyti pagrindinį, tam laikui gana tobulą instrumentą – vienabalsį sintezatorių „Moog“, kuris leido keisti garsą ir juo operuoti pakankamai laisvai.
Tai mums suteikė sparnus. Pagrindinis kūrybinis krūvis teko Vilkončiui ir jo vadovaujamam vokaliniam kvartetui, kurį jis panaudojo kaip aštuonbalsį. Entuziazmo buvo daug ir rezultatas pagal tuometinį akustinį skambesį radikaliai skyrėsi nuo viso to, kas buvo aplinkui. Labai“, – prisiminimais dalinasi kompozitorius T.Makačinas.
Beje, plokštelės „Disko muzika“ viršelio istorija irgi ypatinga – dizainą jam kūrė tuo metu keturiolikmetis T.Makačino sūnus, šiandien – žinomas šviestuvų dizaineris.
Šios „Muzikos salės“ naujienos – tik ledkalnio viršūnė. Pirmąja savo vinilo plokštele „Willkommen“ nudžiugins ir grupė „Lemon Joy“. Išskirtinio balso solistas Igoris Kofas vokišką žodį pavadinimui sako išrinkęs dėl jo akustinių savybių.
„Aš melodistas“, – sako I.Kofas, tad ir vinilas senamadiškas gerąja to žodžio prasme – kupinas „kraftwerkiškų“, elektropop, „synth pop“ elementų. „Willkommen“ sudaro 11 kosminio skambesio kūrinių.
„Muzikos salėje“ plokštelę pristatys ir meniškos beprotybės vėliavnešiai „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Beveik 30 metų gyvuojanti grupė yra unikalus reiškinys Lietuvos pogrindžio muzikos scenoje.
Vinile „Paradas“ vyrai prijungė pučiamųjų gvardiją ir pasuko sunkesnės muzikos link. Nors ironijos ir absurdo humoro pripildyti tekstai vis dar primena senąją grupės kūrybą, mikrofoną perėmęs buvusios lietuviškos pankroko grupės „Minds Disorder“ vokalistas Arvydas Makauskas-Makys ir likęs kūrybinis branduolys sukūrė tamsesnį, daugiau agresijos turintį skambesį.
Kultinis jaunimo atlikėjas Benas Aleksandravičius išleidžia antrąją grupės „ba.“ vinilo plokštelę „Garsiai mąstau“. Tai savotiškas ketverių bendro darbo metų simbolis, po kurio grupė žada žengti į naują kūrybos etapą, tad jau šiais metais scenoje Beną išvysime su visai kitokia grupės sudėtimi.
Vieni drąsiausi Lietuvos muzikos eksperimentatoriai Simonas Šipavičius, Adas Gecevičius, Paulius Vaškas ir grupė „Sheep Got Waxed“ toliau griauna džiazo, roko, elektroninės muzikos ribas ir vinilu „Pushy“ gilina savo muzikinį principingumą.
Instrumentinio roko grupė „Autism“ suintriguos vinilo plokštele „Film Noir“, kurioje septyni tamsaus ir sunkaus instrumentinio postmetalo kūriniai. Konceptualiai vinilas iškelia nepatogias socialines temas, kurių tikslas – priversti klausytoją susimąstyti. Tiek apie save, tiek apie jį supantį pasaulį.
„Muzikos salėje savo albumų vinilo plokštelėmis nudžiugins rokeriai „Freaks On Floor“, „reggae/dub“ atstovai „Ministry of Echology“. Grupė „The Station“ sudomins išskirtiniu vinilu, puoštu komiksais.
Nors įsigyti vinilo plokštelę nėra pigus malonumas, jų pardavimai pastaruosius penkis metus ženkliai išaugo.
„Džiaugiamės, kad išsiplėtė ir auditorija: šiandien plokštelių klausosi ne tik vyresnė, bet ir jaunesnioji karta. Tai lemia faktorius, jog plokštelių formatu šiandien prieinami išties visi muzikos stiliai – pradedant klasikiniu roku ir baigiant popmuzika, elektronika ir kt. Kodėl žmonės apskritai klauso vinilo? Na, greičiausiai dalis žmonių prie šio formato sugrįžo vedami sentimentų, dalis – įsitikinę, jog tik iš vinilo plokštelių skambanti muzika yra kokybiška, dalis – dėl mados.
Mūsų klientai daugiausiai renkasi džiazo muzikos įrašus: ypač mėgstamos vokiškos leidyklos „ECM Records“, „ACT Music“ bei „Winter&Winter“, kurias mes atstovaujame Lietuvoje“, – sako vienas nuolatinių „Muzikos salės“ dalyvių – „Rūdninkų“ knygyno – įkūrėjas Deimantas Vainilka.
„Muzikos salė“ laukia vinilo plokštelių klausytojų ir tikisi, kad jos įvairovė patenkins net pačių išrankiausių melomanų skonį. Projektą „Muzikos salė“ organizuoja asociacija AGATA. Projektas iš dalies finansuojamas LR Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis.
