Gyva ekstremalios muzikos ikona „Napalm Death“ atvyksta į Vilnių. Viena sėkmingiausių visų laikų metalo grupių į Vilnių grįžta po 10 metų pertraukos su muzikos bagažu iš 17 albumų.
Grupės koncertas balandžio 11-ąją įvyks sostinės klube „Legendos“.
Itin kokybiškais ir žvėriškais gyvais pasirodymais išsiskiriantys britai į muzikos istoriją pateko kaip „grindcore“ žanro pionieriai, nevengiantys aštrių socialinių temų, kritikos ir pankrokui būdingo maišto. Praėjus jau 35 metams nuo grupės gimimo, „Napalm Death“ vis dar yra aktualūs ir demonstruoja neblėstantį kūrybinį potencialą bei sceninę energiją.
1981 metais du paaugliai viename Anglijos kaime davė startą tam, kas vėliau tapo „Napalm Death“. Jaunuoliai intensyviai kaitaliojo pavadinimus, kol galiausiai užtvirtino savo vardą, inspiruotą kino filmų apie Vietnamo karą. Grupei formuojantis didžiausią įtaką jiems darė ankstyvoji pankų muzikos banga ir šiam žanrui būdingos idėjos. „Napalm Death“ flirtas su pankroko stilistika neblėsta iki pat šių dienų.
Grupės pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje buvo lėti. Iki pirmo albumo „Napalm Death“ išleido 6 demo įrašus, o įdomiausia tai, kad nuo 1986 metų grupėje nebėra nei vieno nario, įkūrusio „Napalm Death“.
Varginanti muzikantų kaita stabdė pirmojo ryškaus albumo leidybą. 1987 metais pagaliau išleistas debiutinis, „grindcore“ klasika tapęs albumas „Scum“ žavėjo įtikinamu ir muzikos pasaulyje nauju muzikiniu potencialu, 1 sekundės „You Suffer“ daina ir jį įrašiusių muzikantų įvairove.
Grupė lyg ta pati, tačiau dvi albumo puses įgrojo skirtingos sudėties kolektyvas! „Napalm Death“ debiutas padarė nepaprastą įtaką ekstremalios muzikos bendruomenei, ir nuo tada prasidėjo grupės sėkmės istorija.
Nepaisant akivaizdaus potencialo ir perspektyvos, „Napalm Death“ kolektyvo nariai nuolat keitėsi. Per visą grupės istoriją čia grojo beveik 20 skirtingų muzikantų, tarp kurių nuolat virė nesutarimai.
Vis dėlto, antrasis grupės albumas „Napalm Death“ pakylėjo į dar didesnes aukštumas, o pasirodymas Didžiosios Britanijos nacionalinėje televizijoje ir intensyvėjantis gastrolių grafikas liudijo kylančios žvaigždės potencialą.
Su trečiuoju albumu grupė pasuko į kitus muzikinius vandenis, savo kūrybai atradusi itin patogų „death“ metalo žanrą. Dėl tokio muzikinio posūkio grupė sulaukė aštrių kritikos strėlių iš ištikimų „Napalm Death“ gerbėjų.
Kolektyvą paliko paskutinis narys, prisidėjęs prie pirmo albumo kūrybos. Visgi posūkis į „death“ metalą ir muzikiniai eksperimentai išplėtė gerbėjų gretas ir įtvirtino grupę kaip, ko gero, tuo metu agresyviausio ir intensyviausio skambesio autorius ir atlikėjus visame pasaulyje. „Napalm Death“ tapo graibstomu vardu visuose pagrindiniuose ekstremalaus skambesio festivaliuose, kuriuose jis buvo įrašomas didžiausiomis raidėmis.
Paradoksas – agresyviai ir intensyviai skambanti „Napalm Death“ muzika deklaruoja antikarines, už gyvūnų teises kovojančias idėjas ir tekstus. 2006 metų albumas „Smear Campaign“ kritikuoja įvairių šalių religines vyriausybes, ypatingai JAV. Socialinė kritika visuomet buvo antrasis „Napalm Death“ vardas. Grupė ypač aktyviai pasisako ir kovoja su nacizmo apraiškomis šių dienų pasaulyje.
„Napalm Death“ klipas „When All Is Said And Done“:
