Prieš porą metų debiutiniu albumu išgarsėję vilniečiai „Monkey Tank“ groja roką be išsidirbinėjimo ir maivymosi – su kietais gitarų garsais ir rėksmingais priedainiais. Kitaip tariant, tokį, kuris patinka studentams Lietuvos didmiesčių baruose ir klubuose, bet neatbaidytų ir netyčia užsukusio šešiasdešimtmečio „Led Zeppelin“ gerbėjo.
Šešių dainų albumas „Continue...“ – antrasis grupės leidinys, ir vėl pagamintas kiek neįprastai. Jei pirmas albumas buvo dėžutėje parduodamas skaitmeninis kodas, su kuriuo muziką buvo galima atsisiųsti internetu, šįkart grupė vėl išleido ne kompaktinę plokštelę, o USB laikmeną.
Tai tik forma, o turinys nelabai keičiasi. Pirmiausia, kad ir kiek tai galbūt erzintų pačią grupę, ji tikriausiai niekada neatsikratys palyginimų su garsiais britais „Placebo“ – tiesiog „Monkey Tank“ vokalisto Manto Imbraso šaižus balsas ir dainavimo maniera labai primena tos grupės dainininką Briano Molko. Kūryba irgi šiek tiek panaši – nuo dramatiškos nuotaikos iki gitarų skambesio ir tekstų apie tamsiąsias žmonių santykių puses.
Kita vertus, 20 metų gyvuojantys „Placebo“ tikrai nėra blogiausias šaltinis, iš kurio galima semtis įkvėpimo. Energingai šuoliuojanti daina „Red Giant“, trankia gitarų siena užgriūvanti „Treve“, nerimu persmelkta „Inside Out“, melancholiška „Major Case Of Deja Vu“ – šiame albume nėra kūrinių, kurie atrodytų neišbaigti ir įdėti tik dėl skaičiaus.
Albumo staigmena yra „Dywilah“ – gana švelni baladė, kokių „Monkey Tank“ repertuare iki šiol nebuvo. Pasirodo, „Monkey Tank“ gali būti kur kas įvairesni, nei manėte iki šiol.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Daina „Dywilah“:
