Vilniečiai „Without Letters“ – viena įdomiausių šalies alternatyvios muzikos grupių (nominuota ir šių metų M.A.M.A. apdovanojimuose), mokanti elgtis netikėtai.
Pernai jie tūkstančiams žiūrovų Vilniaus Kalnų parke grojo kaip ypatingi Leono Somovo ir Jazzu svečiai – švelniai tariant, į renginį susirinko ne visai „Without Letters“ publika, bet grupė sugebėjo sudominti ir ją.
Po dvejų metų pertraukos pristatytas naujas jos minialbumas „Unfollow“ irgi išleistas neįprastai. Kasetėje – kurios tikriausiai dauguma grupės klausytojų net neturės kuo pasiklausyti. Be to, kasetė pagaminta tik 100 egzempliorių tiražu.
Tai, žinoma, žaidimai kolekcininkams ir įdomių suvenyrų mėgėjams – visus „Unfollow“ kūrinius galima išgirsti internete.
Nupasakoti, kas tai per muzika, nėra taip jau paprasta. Savo skambesio vis dar ieškantys „Without Letters“ maišo mišrainę iš elektroninių ir gyvų instrumentų garsų, techno muzikos, krautroko ir net postpanko. Kartais jie – svajingi, kaip kūrinyje „Cold Frame“, kuris šiek tiek nuotaika primena prancūzų kompozitorių Jeaną-Michelį Jarre'ą, o gitaros garsais – vieną grupės „Pink Floyd“ dainą.
Kartais – keliantys nerimą, net piktoki ir agresyvūs – kaip dainoje „Heritage“ (viename iš pusės albumo kūrinių, kuriuose skamba ir vokalas), kuriai jau susuktas ir tamsios atmosferos vaizdo klipas.
Kūrinio „Sanctuary“ pradžia yra arčiausiai to, ką galima pavadinti įprasta roko daina, bet paskui ir ji nuvingiuoja į eksperimentinių garsų keistenybes.
Fantazijos šioje muzikoje – per akis, nors grupė juokais save vadina „tais, kurie dešimt minučių tampo vieną stygą“. Žinoma, tai ne tokia muzika, kurią lengva suvirškinti kiekvienam, o ir grupės kūrybos tempas šiais skubėjimo laikais kelia klaustukų (tik keletas kūrinių – per dvejus metus), bet vis dažnėjantys jos koncertai užsienio festivaliuose ir ten skambantys komplimentai įkvepia – anksčiau ar vėliau „Without Letters“ gali įvykdyti vieną ryškiausių Lietuvos alternatyvios muzikos proveržių.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Vaizdo klipas „Heritage“:
