Prieš ketverius metus „Eurovizijoje“ dalyvavęs A.Pojavis šiuo metu su šeima gyvena Ispanijoje, kur, kaip pats sako, „geria, rūko, prakaituoja ir klausosi pankroko plokštelių“.
Dar ir pats kuria – šis, antrasis jo albumas įrašytas už lėšas, kurias specialioje interneto kampanijoje sunešė jo gerbėjai.
Albumas, švelniai pasakius, yra taupus – vos pusvalandis, 9 dainos (iš tikrųjų 8, nes vienas kūrinys čia įrašytas ir lietuviškai, ir angliškai).
Daug kur A.Pojavis lieka ištikimas stiliui, kuris jam atvėrė duris į „Euroviziją“, – lengvam, svajingam rokui su kartais JAV grupę „The Killers“ primenančiais priedainiais, senamadiškomis gitaromis ir neretai deklamuojamais, o ne dainuojamais žodžiais.
Tekstai išlieka keisti – jei „eurovizinėje“ dainoje „Something“ Andrius kalbėjo apie savo batus, pavadintus Meilė ir Skausmas, jau pirmoje naujo albumo dainoje „Chemical Reaction“ jis uždainuoja apie „šventą žodį burnoje“.
Britų ausims – kiek neįprastos teksto konstrukcijos, bet pamėgusieji šį dainininką jau turėjo prie to priprasti. Savo įprasta „aš labai pavargau“ maniera dainuojantis Andrius porą sykių pataiko į dešimtuką – ilgesingoje dainoje „Air Of The Place“ (su dar vienu keistoku tekstu) ir pakilios nuotaikos kūrinyje „The Gist“.
Dainoje „Pavyko“ atsiranda kiek piktesnis ir energingesnis skambesys, bet yra ir tokių dainų, kur Andrius atrodo klaidžiojantis kažkur per vidurį tarp Andriaus Mamontovo ir Gyčio Paškevičiaus („The Night“).
Pats A.Pojavis sako, kad visos šios dainos – apie jo žmoną. Nuoširdu? Taip. Tuo pačiu – čia nėra nė vienos tokios dainos, kuri galėtų dėmesį patraukti taip, kaip tai padarė „eurovizinė“ „Something“.
„Seven“ – tiesiog žmogaus, kuriam norisi kurti, muzikinis laiškas sau ir tiems, kuriems tai įdomu. Tik sunku pasakyti, kiek tokių yra – po „Eurovizijos“ A.Pojaviui muzika taip ir liko pomėgis, o ne karjera.
Įvertinimas – 7 iš 10.
Daina „Chemical Reaction“:
