Britui Michaelui Kiwanukai – dar tik 29-eri, bet jo balsas skamba taip, lyg jis jau būtų spėjęs patirti visus įmanomus gyvenimo smūgius ir nusivylimus.
Be to, išraiškingo balso atlikėjas kuria muziką, kuri galėjo būti parašyta ir 1963-aisiais – įsimenantį soulo, fanko ir bliuzo kokteilį, kuris prieš ketverius metus jam pelnė ryškiausios britų muzikos vilties titulą (BBC surengtoje specialistų apklausoje).
2012-aisiais išleistas debiutinis albumas „Home Again“ buvo lyg ant stalo padėta M.Kiwanukos širdis – trumpos, rupios, sielos ir liūdesio kupinos dainos. Po ketverių metų pertraukos išleistas antrasis jo darbas „Love & Hate“ šią formulę gerokai patobulino – čia yra dalykų, kurių iš šio dainininko niekas nesitikėjo.
Pavyzdžiui, kad albumą jis pradės dešimties minučių kūriniu „Cold Little Heart“ su „Pink Floyd“ primenančiais gitarų garsais. Norisi atsisėsti iš nuostabos – juolab kad tokie eksperimentai šiais visuotinio dėmesio deficito laikais, kai klausytojai kūrinius pamėgsta ar „išbrokuoja“ per pirmas trisdešimt sekundžių, yra kone beprotiški (jei, žinoma, siekiama komercinės sėkmės).
Jei pirmasis albumas atrodė paprastas ir „nuogas“, šis – sudėtingas, sukurtas su keliomis dešimtimis muzikantų, pilnas netikėtų garsų ir atradimų. Tik niekur nedingo brutalus M.Kiwanukos sąžiningumas ir noras dainuoti apie nejaukius dalykus – kai jis dainuoja, kad niekada nemylės, nuoširdžiai tuo tiki.
Yra ir socialinių temų – kūrinyje „Black Man In A White World“ („Juodasis baltųjų pasaulyje“) dainininkas su liūdesiu, bet užsidegęs rėžia, kad rasių susipriešinimas ne tik niekur nedingo, bet, tiesą sakant, veši vis labiau. Žiūrint televizijos žinias, sunku su tuo ginčytis.
Didžiojoje Britanijoje šis gana tamsus, bet užburiantis darbas pasiekė pirmąją populiariausiųjų sąrašo vietą. Nors yra glostantis prieš plauką, neturintis nieko bendra su šiuo metu dominuojančiais muzikos stiliais ir apskritai – neinantis į jokius kompromisus.
M.Kiwanuka tikriausiai niekada nebus populiarus kaip Justinas Bieberis, bet kažkodėl atrodo, kad po keliasdešimties metų šis britas bus prisimenamas kaip kur kas svarbesnis šių neramių laikų dainius.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Titulinės albumo dainos klipas:
