Amerikiečiai „De La Soul“ hiphopo pasaulyje – kone tokia pat ryški legenda, kaip roke – „The Rolling Stones“ ar „Queen“.
Prieš 30 metų debiutavusi trijulė sugeba repą praturtinti daugybe netikėtų idėjų ir posūkių. Ji ir šiandien gali mėgautis besąlygiška gerbėjų meile – kai 2015-aisiais internete paprašė paremti šio albumo įrašus, per mėnesį surinko net 600 tūkstančių JAV dolerių.
Reperiai teigia, kad 17 šio disko kūrinių atsijota iš daugiau nei 300 valandų įrašų, kuriuose buvo visko – nuo roko iki bosanovos. Norisi tikėti, nes šis albumas yra vienas spalvingiausių hiphopo įrašų, kokius yra tekę girdėti.
Daug ką apie grupės įtaką pasako vien svečių sąrašas. Kūrinyje „Here In After“ melancholiškai šnabžda grupės „Blur“ vokalistas Damonas Albarnas, su kurio kitu projektu „Gorillaz“ šie reperiai yra pelnę „Grammy“ apdovanojimą (už hitą „Feel Good Inc.“).
Kūrinyje „Greyhounds“ jausmingai murkia ritmenbliuzo superžvaigždė Usheris, dainoje „Lord Intended“ cypia rokerių „The Darkness“ dainininkas Justinas Hawkinsas. Fanko ritmais persmelktoje dainoje „Pain“ kaip visada atsipalaidavęs repuoja „De La Soul“ bičiulis Snoop Doggas, o keisto skambesio „Snoopies“ įrašyti padėjo alternatyvios muzikos legenda, buvęs „Talking Heads“ lyderis Davidas Byrne'as.
Kai susiburia tokia skirtinga aukščiausio kalibro komanda, atsiranda rizika, kad bendras darbas pavirs visišku chaosu, tačiau „De La Soul“ to išvengė. Ar repuotų su „Little Dragon“ vokaliste Yukimi Nagano, ar su soulo dievaite Jill Scott, reperiai išlaiko savo viziją – tai hiphopas, tačiau pritaikytas XXI amžiui, nebijantis eksperimentų ir liudijantis neišsemiamą kūrybingumą. Net jei manote, kad visiškai nemėgstate repo, išgirsti šį albumą verta – gali būti, kad visiškai pakeisite savo nuomonę.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Albume skambančio kūrinio „Memory Of...“ vaizdo klipas:
