Mykolas Katkus (38 m.) padarė puikią komunikacijos konsultanto karjerą, dirba su didžiausiomis Lietuvos įmonėmis ir per televiziją dažnai diskutuoja politinėmis temomis. Kodėl jam prireikė išsidažyti veidą ir dainuoti roką stotyje?
Prieš 23 metus devintokas Mykolas vasarą leido kaime, ten turėdamas tik dvi kasetes – grupių „Suede“ ir U2. Paaugliška svajonė scenoje stovėti kaip rokeriui virto tikrove paskutinę 2016-ųjų lapkričio savaitę, kai Vilniaus geležinkelio stotyje įvyko pirmas grupės „The Station“ koncertas.
Prieš kelias savaites pirmą kūrinį „Herojai“ pristačiusi grupė iki paskutinės minutės suko intrigą – tik į baro „Peronas“ sceną išėjus M.Katkui paaiškėjo, kas yra jos vokalistas. Iki tol žiniasklaidai vietoj grupės narių nuotraukų buvo išplatintas tik piešinys su mistiškais personažais.
Pirmą koncertą surengusi roko grupė jau planuoja kur kas didesnį – vasario 3-iąją Vilniaus menų fabrike „Loftas“ įvyks debiutinio albumo pristatymas. Jį žada išleisti ne tik kompaktinėje, bet ir vinilo plokštelėje, taip pat pristatyti specialų komiksą, atspindintį albumo temą.
Ji, beje, kol kas įslaptinta – savo idėją „The Station“ ketina atskleisti pamažu. Intriga čia dar tik prasideda.
„Muzikos grupė – tik šio projekto dalis. Jame dalyvauja nemažai žmonių, tai kelių dimensijų sumanymas, būdas papasakoti tam tikrą istoriją.
Papasakoti per muziką, tekstą, kiną, socialines provokacijas, komiksą. Šiame projekte dalyvauja ne tik roko grupė, bet ir daugiau talentingų žmonių. Jei būtų tik muzika, mums nebūtų reikėję nei dažytis veidų, nei slėpti tapatybės iki pirmo koncerto. Žodžiu, tai didesnis sumanymas. Ir man jis labai įdomus“, – šyptelėjo Mykolas.
Žiūrint į jo istoriją net keista, kad „The Station“ atsirado tik dabar. Muzikalioje šeimoje (jo tėvas – Šv.Kristoforo orkestro vadovas Donatas Katkus) augęs Mykolas mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, grojo keliose pogrindžio grupėse ir prieš pasukdamas į viešųjų ryšių sritį rašė straipsnius apie muziką.
„Man atrodo, mano kartai, kurios skonis formavosi atgavus nepriklausomybę, muzika reiškė kur kas daugiau nei dabartiniam jaunimui. Dabar ji lengvai prieinama, o aš augau laikais, kai muzika buvo vertybė, joje ieškodavai atsakymų į svarbius klausimus“, – susimąstė M.Katkus.
Pusė būsimame „The Station“ albume skambėsiančių dainų parašytos būtent tada – nuo 1994 iki 2002 metų.
Bet jas įrašyti atėjo metas tik dabar – devyniolikos dirbti pradėjęs Mykolas tiesiog neturėjo laiko grįžti prie svajonių apie muziką. Mintis pabandyti atsirado, kai jam į rankas pirmą sykį pateko planšetinis kompiuteris „iPad“.
„Ten buvo programėlė „Garage Band“, leidžianti gana nesudėtingai sudėlioti savo muzikinius sumanymus. Kita vertus, kaip sakiau, muzika yra tik „The Station“ projekto dalis“, – priminė Mykolas.
Dar vienu impulsu tapo Investuotojų forumo renginys, kuriame jis padainavo Jėzaus ariją iš Andrew Lloydo Webberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“: „Tada turbūt pirmą sykį pajutau, kad išties galiu dainuoti scenoje. Tas kūrinys nėra lengvas, bet padainavęs supratau, kad pavyko visai neblogai.“
Per tuos beveik 20 metų, kai mintis apie roko grupę buvo nustūmęs į šalį, M.Katkus tapo vienu geriausiai žinomų šalies komunikacijos specialistų. Šiuo metu jis yra agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas.
Roką Lietuvoje dažniausiai groja jaunuoliai iki 25-erių, kurie paskui sukuria šeimą, paima paskolą ir eina dirbti „normalaus“ darbo, tačiau Mykolui atrodo, kad viską galima suderinti.
„Manau, kūrybiškų profesijų atstovams verta išbandyti įvairią veiklą. Juolab kad tai padeda pereiti iš kritikuojančiojo į kritikuojamojo poziciją. Sveika, tai geras sportas.
Visuomenės požiūris Lietuvoje sparčiai keičiasi. Gal prieš dešimt metų man niekas nebūtų atleidęs, kad išdažytu veidu einu į sceną, bet dabar viskas kitaip.
Dabar gali turėti skirtingus vaidmenis, kurie vienas kitam netrukdo: vieną dieną kalbėti apie politiką, o kitą rašyti dainą apie meilę. Šiais laikais, kai žmonės vartoja daug informacijos, nereikia prisirišti prie vienos veiklos. Priešingai – kuo daugiau, tuo įdomiau.
Man geras pavyzdys yra estai – kadaise ten kone kiekvienas kūrybingas žmogus rašė knygą, dabar kone kiekvienas groja grupėje“, – svarstė M.Katkus.
Agentūros darbuotojams jo sprendimas burti grupę nebuvo naujiena, o partneriai iš užsienio užplūdo klausimais, bet M.Katkus nesulaukė jokios neigiamos reakcijos.
„Tarptautiniame mūsų darbuotojų tinkle yra ir muzikinė grupė, ir buvusi teatro žvaigždė. Man tikrai nebaisu žengti į sceną su odinėmis kelnėmis. Pamaniau: dabar pats metas, po poros metų, kai stuktelės keturiasdešimt, tai jau bus sudėtinga“, – šyptelėjo „The Station“ vokalistas.
Laikas? Jo Mykolas neturi per daug, bet tvirtina, kad rokeriškas pomėgis neatima daugiau nei anksčiau pajusta bėgimo aistra, kai jis treniruodavosi septynis kartus per savaitę, dukart per mėnesį dalyvaudavo varžybose, o dukart per metus įveikdavo maratoną.
Įgyvendinti „The Station“ sumanymą jam padeda patyrusi komanda: albumą prodiusavo grupės „Siela“ lyderis Aurelijus Sirgedas, o vadybos reikalų ėmėsi su Leonu Somovu ir Jazzu bei Alina Orlova dirbantis Lauras Lučiūnas.
Jau pirmoji daina „Herojai“ sukėlė palyginimų, kurie pralinksmino Mykolą, – kai kam pasirodė, kad jo vokalo maniera primena rusų grupės „Mumij trol“ vokalisto Iljos Lagutenkos.
„Žiūrėsime, ką jie kalbės, kai išgirs antrą dainą, kuri bus kur kas sunkesnė.
O jei rimtai – manieroje turbūt jaučiama ne „Mumij trol“, o britų „Suede“ įtaka. Kita vertus, Ilja irgi akivaizdžiai yra jos įkvėptas, iš ten ir panašumai.
Apskritai albumas bus įvairus – tai natūralu, nes dainos rašytos nuo 1994-ųjų iki dabar. Skirtingu metu įkvėpė skirtingi atlikėjai – nuo „The Cure“ iki „Swans“.
Turbūt visas dainas vienija ne tik jose pasakojama istorija, bet ir meilė dešimtojo dešimtmečio muzikai.
Tikiuosi, grupė sudomins tuos, kurie ieško kitokio roko, nei dabar dažniausiai skamba, 30–50 metų miestiečius, o gal ir jaunesnius“, – svarstė M.Katkus.
Pirmą grupės koncertą atidžiai stebėjęs Mykolo tėvas davė ne vieną patarimą. Svarbiausias iš jų – padaryti taip, kad įrašuose kuo aiškiau girdėtųsi vokalas ir tekstai: „Jis – didelis muzikos profesionalas, vienas pirmųjų išgirdo mano dainas. Sakė, kad tekstai įdomūs, jis patenkintas istorijomis, kurias ketinu papasakoti.“
Iškart po pirmo „The Station“ koncerto pasklidęs juokelis – kad su savo pažintimis ir įdirbiu M.Katkus tikrai pasieks, jog ši grupė turės geriausius viešuosius ryšius Lietuvoje.
„Linksma, bet, jei atvirai, aš šiame projekte būtent tokiais darbais mielai neužsiimčiau, patikėčiau kam nors kitam.
Mano darbas – patarti žmonėms, kaip jie turi elgtis ir atrodyti viešumoje. Šiuo atveju man pačiam reikia konsultanto, nes savęs negali blaiviai įvertinti“, – pripažino „The Station“ lyderis.
Jis nesvajoja, kad „The Station“ taps pagrindiniu užsiėmimu. Kaip pavyzdį Mykolas mini Tomą Sinickį, kuris „porą kartų per metus atitrūksta nuo verslo, surengia koncertą, pakritikuoja Andrių Mamontovą ir grįžta prie darbų“.
Vis dėlto M.Katkus neslepia ir to, kad su „The Station“ puoselėja įdomių ambicijų, o dainuos, kol galvoje bus neišdainuotų idėjų.
„Prieš įrašydamas albumą išklausiau daug šiuo metu išleistų Lietuvos roko įrašų. Tikiuosi, „The Station“ bus projektas, kuris turės išliekamąją vertę ir darys tai, kas dar nedaryta Lietuvoje.
Tai nėra pakvailiojimas, juolab kad roko scena dabar atsigavusi, nėra ko lyginti su tuo, kas mūsų šalyje buvo prieš 17 metų. Sau keliu aukščiausius reikalavimus.
2017-aisiais nuo albumo pristatymo koncerto prasidės grupės kelionė, tikimės pagroti festivaliuose ir sukurti keletą įdomių dalykų. M.A.M.A. apdovanojimas?
Nežinau, klauskite vadybininko“, – nusijuokė Mykolas.
Pirmasis „The Station“ vaizdo klipas „Herojai“:
