Tai istorija, kuri prasidėjo dar prieš keletą metų, kai sostinės menų fabriko „Loftas“ šeimininkas Viktoras Diawara pradėjo įkalbinėti „The xx“ atvykti į Lietuvą.
Jo svajonė šįmet virto tikrove – ir labai įspūdingai. 2017-ųjų sausį kritikų garbinama „indie pop“ trijulė „The xx“ išleis trečiąjį albumą – po penkerių metų pertraukos. Įvykis toks, kad žinia apie būsimą leidinį virto visų svarbiausių pasaulio muzikinių žurnalų ir interneto svetainių antraštėmis.
Negana to, dar prieš kitais metais prasidėsiantį albumo pristatymo turą „The xx“ nusprendė šįmet pagroti vos keliuose Europos miestuose – tarp jų netikėtai pateko ir Vilnius.
Visos abejonės, ar ši grupė mūsų šalyje turi pakankamai gerbėjų, susprogo per porą savaičių nuo bilietų prekybos pradžios – visi jie buvo išgraibstyti. Paaiškėjo, kad kelis tūkstančius žmonių talpinanti „Compensa“ salė šiai grupei kiek per maža. Vienai minioje suspaustai merginai netgi prireikė medikų pagalbos.
Paskutinėmis dienomis prieš koncertą interneto forumus ir socialinius tinklus užplūdo klausimai, ar kas nesutiktų parduoti bilieto. Ir ne tik Lietuvoje – į vienintelį Baltijos šalyse surengtą koncertą važiuoti buvo pasiryžę ir būriai latvių, nors ten „The xx“ jau buvo – prieš trejus metus tapo viena ryškiausių festivalio „Positivus“ žvaigždžių.
„The xx“ sėkmės pasaka kartais net atrodo pernelyg neįtikėtina. Trys kuklūs britai – vokalistė ir gitaristė Romy Madley Croft, vokalistas ir bosistas Oliveris Simas, elektroninių garsų virtuozas Jamie xx – visada rengiasi juodai, stengiasi už scenos ribų apie save kalbėti kuo mažiau, nėra įrašę nė vienos linksmos dainos ir šiaip pagal šių dienų popmuzikos standartus yra tokie „nežvaigždiški“, kokiais tik įmanoma būti.
Amžini melancholikai, neslepiantys savo simpatijų grupei „The Cure“, 2009-aisiais jau debiutiniu albumu „xx“ šovė tiesiai į viršūnę. 2010-aisiais šis diskas pelnė prestižinį „Mercury“ apdovanojimą, kritikų išrinktas geriausių metu britų muzikos albumu.
Po trejų metų išleistas antrasis albumas „Coexist“ sulaukė ne mažesnio populiarumo – šie albumai iš viso parduoti trijų milijonų egzempliorių tiražu.
Kaip tokiai muzikai – neįprastai daug. „The xx“ kuria dainas, kurių norisi klausytis sutemus – su švelniai aidinčia gitara, skoningais elektroninių garsų potėpiais, be išimčių ramiais ir liūdesį spinduliuojančiais balsais. Romy ir Oliveris beveik visada dainuoja apie meilę, dažnai jų persipinantys balsai padvelkia subtilia erotika. Tiesa, tarp jų pačių jausmai yra nebent it brolio ir sesers (Romy neslepia, kad yra lesbietė, o Oliveris – gėjus).
Rami, skaidriai liūdna muzika pasauliui patiko taip, kad su „The xx“ nariais dirbti veržiasi „OneRepublic“ ir kitos ryškiausios popmuzikos žvaigždės, vieną grupės dainų „Together“ į filmo „Didysis Getsbis“ garso takelį įtraukė režisierius Bazas Luhrmannas, o prieš porą savaičių grupė grojo viename populiariausių JAV televizijos šou „Saturday Night Live“.
Grupei jau keletą metų atviros pagrindinės didžiųjų pasaulio festivalių scenos, nors skeptikai kartais ir bamba, kad keliasdešimties tūkstančių žmonių minioje klausytis tokios muzikos gali būti tiesiog nuobodu.
Negana to, grupės narys Jamie xx pernai pasižymėjo ir atskirai – išleido įstabų solinį elektroninės muzikos albumą „In Colour“, kuris šįmet pretendavo į „Grammy“ apdovanojimą. Beje, porą kūrinių iš šio albumo „The xx“ įtraukė ir į koncerto Vilniuje programą, o po koncerto internete liejosi raginimai Jamie xx į Vilnių pakviesti ir atskiram pasirodymui.
Nereikia stebėtis – šeštadienio vakarą į „Compensa“ salę plūdusių žiūrovų veiduose buvo matyti jaudulys, kuris apima sulaukus kažko išties išskirtinio. Merginų ir vaikinų, pardavusių sielą naktinei „The xx“ romantikai, – per akis, bet netrūko ir vyresnių veidų. Atrodo, „The xx“ artimų sielų galima rasti visose amžiaus grupėse ir socialiniuose sluoksniuose. Koncertas sudomino ir nemažai žinomų žmonių – nuo aktoriaus Gyčio Ivanausko iki dainininkų Ericos ir Jurgio Didžiulių, TV laidų vedėjų Igno Krupavičiaus, Rimantės Kulvinskytės, Ugnės Skonsmanaitės ir kitų.
Iš Lenkijos į Vilnių šeštadienio rytą atvykę muzikantai visą dieną skyrė poilsiui ir repeticijoms, o prieš savo pasirodymą į sceną pasiuntė Jenny Hval – tarp popmuzikos ir avangardo balansuojančią norvegų dainininkę, kurios diską „Blood Bitch“ britų leidinys „The Independent“ įrašė tarp penkių geriausių šių metų albumų.
Scenoje energingai judėjusi norvegė dainavo keistenybių kupiną savo kūrybą – apie meilę, seksą, politiką ir kontracepciją.
„The xx“ į sceną žengė apie devintą vakaro – prietemoje pasirodžius muzikantų siluetams, pilnutėlė salė vos nesprogo nuo spiegimo ir plojimų.
Kukliai šyptelėję, muzikantai prieblandoje koncertą pradėjo nauju kūriniu „Lips“, tačiau netrukus pradėjo groti tai, kas „The xx“ gerbėjams labai gerai pažįstama.
Hitai „Crystalised“ ir „VCR“ kai kam išspaudė ir ašarų – „The xx“ greitai panardino į muziką, kuri daugumos čia atėjusiųjų yra išklausyta šimtus kartų ir miela iki skausmo.
Scenoje – susikaupę, jokių dekoracijų neatsigabenę, juodos užuolaidos fone koncertavę „The xx“ nesistengė kurti šou ar svaidytis nenuoširdžiais komplimentais.
Tačiau lietuviai šįkart galėjo pasijusti labai pamaloninti – žiūrovai Vilniuje tapo vienais pirmųjų, gyvai išgirdusių keletą dar neišleistų „The xx“ dainų – „I Dare You“, „Brave For You“, „Performance“.
Tarp premjerų, žinoma, liejosi ir kone visi populiariausi „The xx“ kūriniai – nuo „Infinity“ iki „Fiction“.
Tiesa, tuo metu jau džiaugėsi ne visi. Į koncertą buvo parduota apie 3800 bilietų – panašu, kad šiek tiek per daug. Vietų striukėms ir paltams pristigo net arenos rūbinėje.
Dalis žiūrovų taip ir nesugebėjo prasibrauti į salę, kurioje publika buvo suspausta, kaip silkės konservų skardinėje.
Koncerto jie klausėsi koridoriuje arba prie baro – nematydami pačios grupės. Buvo atvirai besipiktinančių ir reikalaujančių gražinti pinigus, dalis žiūrovų pasiėmė striukes ir išėjo namo.
„Tris daina salėje pabuvome, bet paskui, kai minia jau prispaudė prie sienos, išėjome. Žmonių tikrai per daug“, – lrytas.lt guodėsi vienas žiūrovas.
Lapkritį pristatytą singlą „On Hold“ grupė pasiliko bisui – kaip ir triuškinantį liūdesio himną „Angels“ ir vieną geriausiai žinomų savo kūrinių, svaiginantį „Intro“, skambėjusį daugelyje TV laidų garso takelių.
„Nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas“, – kadaise dainavo Andrius Mamontovas. „The xx“ niekada nėra apie jį girdėję, o ir jo paties požiūris į šią grupę neaiškus, tačiau bent jau dėl šių žodžių jie tikriausiai surastų bendrą kalbą.
Svajingą koncertą šeštadienį surengę „The xx“ nesikėsino pralinksminti lietuvių. Tačiau dovanojo dozę gražaus liūdesio, kurios keli tūkstančiai susirinkusiųjų nekeistų į jokias linksmybes.
