Debiutinis savo narių neatskleidžiančios grupės „The Station“ singlas – stipri paraiška į geriausią metų debiutą, o jų klipas – patrauklus vaizdų koliažas.
„Aukšta žolė, pritryptos gėlės, sakai neatsimerk, man gėda“, – prasideda pirmas elektroninio grupės „The Station“ singlas, pažymėdamas vieną įdomiausių pastarojo meto lietuviškos muzikos debiutų.
Švelni indie roko gitara klimpsta vintažiniuose sintezatorių garsuose, o grėsmingas, bet tylus bosas įrėmina tikslų elektroninį ritmą.
Tačiau išgirdus „Herojus“ pirmiausia įelektrina išskirtinis vokalisto balsas: stiprus, jautrus, ir iššaukiantis miglotus praėjusio amžiaus pabaigos muzikos prisiminimus – apie „Suede“, „Mumij troll“ ar Davidą Bowie. Vokalas kaip šmėkla plazdena virš muzikos audinio ir subtiliai piešia aistringos meilės atsiminimus: „Ragauja auskarus liežuvis/ ranka nuslysta, kita ant lūpų“, o daina baigiasi beveik euforiniu šūksniu „Palauk!“
Dainą lydintis klipas – patrauklių vaizdų koliažas: saulėtekis, kelias, miesto bruzdesys, laisvė ir aistra puikia išryškina pagrindinę „Herojų“ savybę – pažadinti atsiminimus.
„Vasarį pasirodysiantis „The Station“ albumas neabejotinai bus stipriausias metų debiutas, o grupė – viena originaliausių, su kuria man teko dirbti“, – sako grupės atradėjas ir vadybininkas Lauras Lučiūnas.
„Kaip ir Damono Albarno „Gorillaz“, ši grupė neapsiriboja vien muzika – savo istoriją jie taip pat pasakos tekstais, fotografijomis, trumpametražiu filmu, o viską vainikuos pieštinė istorija suaugusiems.
Grupės nariai – ne tik keli žinomi muzikantai, bet ir dailininkai, režisieriai bei visuomenės veikėjai. Savo tapatybės jie neatskleidžia ne reklamos sumetimais, o priešingai – norėdami, kad visas dėmesys tektų jų muzikai ir istorijai“, – pasakojo ne su viena garsia grupe dirbantis L.Lučiūnas.
„The Station“ paskyra feisbuke apibūdina grupę taip: „The Station“ yra vieta: jūsų miesto stotis; išsiskiriantis pastatas, kuris iš lėto praranda prasmę šiais dronų, ekologiškų hamburgerių ir elektrinių mašinų laikais. Kai bažnyčią apleidžia tikintieji, ten lieka aukštai iškelta Dievo akis; ištuštėjusioje Technikos šventykloje nelieka nieko – vien balzganas seniai praėjusios romantikos dvelkas „Kasos“ bilietų šaknelėse.
„The Station“ yra istorija. Keli įkvėpti žmonės pasakos tą istoriją daina, garsu, žodžiu, fotografija, piešiniu ir filmu. Tai stoties istorijos: pasakojimai apie šeimą ir pabaisas, apie transformaciją ir sugrįžimą, apie vilkus, aitvarus, žmones ir bedugnes. Vidudienį ir Kalėdas. Apie Išsiskiriančių takelių miestą ir Sidabro laukus. Istorija apie Mergaitę ir Tėtį.
„The Station“ taip pat yra ir muzikos grupė, istorijas maišanti su roku suaugusiems: elektroniniu roku, industriniu roku, pietietišku roku ir tiesiog roku. Istorijos yra įvairios, todėl ir muzika įvairi: mes atsinešėme savo atsiminimus bei dainas ir sulydėme jas į kažką naujo, kas, kaip atrodo mums, gali iššaukti tuos buvusius jausmus ir priminti istorijas: kiekvienam savaip, visiems skirtingai.
„The Station“ debiutinį koncertą gros stotyje – lapkričio 24 dieną klube „Peronas“.
Grupės daina „Herojai“ – lrytas.lt skaitytojų dėmesiui:
