Pavasarį į Vilnių sugrįš rusų roko grupė „Leningrad“ – gegužės 18 d. Šnuro komanda surengs koncertą „Siemens“ arenoje.
Ska, punk, funk, rock, pop muzikos žanrai, ciniški tekstai ir roko scenos chuliganas Sergej Šnurov „Šnuras“ scenos priešakyje Vilniuje švęs savo karjeros dvidešimtmetį.
Pasak pačių grupės narių, besiruošiančių trankiai švęsti „Leningrad“ gimtadienį, yra kuo stebėtis: „Kas galėjo pagalvoti, jog Piteryje gimęs klubinis projektas, bohemos pramoga, taps viena geidžiamiausių grupių Rusijoje?“.
Be to, stebina ir tai, jog grupės, turinčios tokį solidų stažą, nuolat leidžiami nauji kūriniai tampa dar populiaresni už senus hitus. Tiesa, per tuos dvidešimt metų „Leningrad“ ne kartą atrado save iš naujo, keitė grupės narius, įvaizdį, įtakos zonas ir finale tapo neįprasta daugiafunkce pramoga, gebančia išpildyti praktiškai bet kurį publikos pageidavimą.
Per du dešimtmečius grupė „Leningrad“ (arba „Grupirovka Leningrad“) pasisakė visomis aktualiomis temomis. Socialiniais šaukliais laikomos grupės muzika milijonų klausytojų vertinama kaip epochos, kurioje vyksta daug nesuvokiamų dalykų, garso takeliu.
Šnuras iš tiesų sukūrė savo visatą, kurią supranta ir prie kurios jungiasi daugybė fanų. Nors niekada nežinai, ko iš jo tikėtis – į sceną jis gali išeiti vien tik su apatiniais ar visiškai nuogas – didžioji dalis Šnuro fanų laiko jį pakankamai inteligentišku žmogumi, kuris tiesiog mėgsta provokuoti ir „trolinti“.
„Eksponatas“, „VIP“, „Rankinukas“, „Krūtys“, „Sobčak akiniai“, „Kam skambina varpai“ – tik nedidelė dalis „Leningrad“ kūrybos, taikliai pašiepiančios šiandieninio pasaulio absurdą. Milijoninių peržiūrų sulaukia ir grupės vaizdo klipai, panašūs į nūdienos realybę pašaipiai atspindinčius trumpametražius filmus, plintančius kaip nepatogus virusas.
„Leningrad“ kelią į sėkmę išmynė patys – be įtakingų leidybinių kompanijų ir žymių prodiuserių pagalbos, TV ir radijo reklamos. Grupės narių teigimu, „Leningrad“ principai – aštrus liežuvis, gluminimas ir socialinis ugdymas. „Leningrad“ – juokingi, laukiniai ir taiklūs, juos sunku vertinti pagal rimtus tradicinius kriterijus.
Ne paslaptis, kad Sergejaus Šnurovo kūrybos dainose pilna necenzūrinių žodžių, jų žaismo, nepatogių, bet taiklių pasisakymų. Dėl šių priežasčių grupės „Leningrad“ pasirodymai buvo uždrausti ne viename Rusijos mieste, o koncertų organizatoriai nuolat susiduria su religinių ir kitų institucijų pasipriešinimu.
Tačiau tai nesutrukdė Šnurui užimti antrąją vietą įtakingiausių Rusijos pramogų pasaulio žmonių sąraše, būti paskelbtu žurnalo „GQ“ metų žmogumi ar vesti pokalbių laidą „1“ TV kanale. Pagrindinė Rusijos roko žvaigždė – nepalenkiamas ir nepaisantis kompromisų, tuo pačiu – apsiskaitęs ir ironiškas intelektualas, vienas iš nedaugelio, kuris gali sau leisti būti savimi ir pasijuokti iš kitų sėkmingų ar įžymių personų bei garsiai pareikšti, kad „Rusijos mylėti nėra už ką“.
