Su Agne Juškėnaite kalbamės likus mažiau nei savaitei prieš jos koncertą populiariausiame Lietuvoje gėjų klube „Soho“. Įspūdingiausiame Helovino nakties vakarėlyje pasirodysianti atlikėja ir interneto žvaigždė šiandien dėsto savo požiūrį į kūrybą ir sceną, pasakoja apie populiarios vlogerės karjerą, neigiamus komentarus ir homofobų tipus.
– Agne, ar galėtum įvardinti, kas yra tavo gerbėjai?
– Jei atvirai, neturiu „žalio“ supratimo. Turbūt lengviau būtų pasakyti, kas manęs nemėgsta – tai žmonės, kurie neturi supratimo apie metaforą ar sarkazmą. Tie, kurie gyvenime ieško „teisingo“ kelio, normos, taisyklės. Tie, kurie tiki, kad jų amžius, lytis ar socialinė padėtis juos riboja nuo galimybės džiaugtis tuo, kas jiems iš tiesų teikia laimę. Tokie žmonės turbūt sprogtų iš pykčio vos man prasižiojus.
– Tačiau yra tokių, kurie tave ir giria. Štai „Juškėnaitės vlogo“ įrašas „Homofobų tipai“ sulaukė ne tik daug dėmesio, bet ir labai daug teigiamų komentarų. Piktų pareiškimų nebuvo ar tu juos ištrynei?
– Aš apskritai niekada nesitikėjau pernelyg teigiamo vertinimo, todėl niekada nesusimąsčiau ir apie atsiliepimų cenzūravimą. „Homofobų tipai“ yra įdomus tuo, kad jis tapo vienu tų retų įrašų, kuriuose aš aiškiai išreiškiu savo poziciją. Savo nuomonės nelaikau vienintele ir nepakartojama, todėl įprastai „Juškėnaitės vloge“ šalia iškeliamos temos palieku daug vietos įvairiems požiūrio taškams, tačiau šis mano įrašas tapo vienareikšmišku pareiškimu, jog homofobijai aš nepritariu. Renkuosi aiškią poziciją atsiriboti nuo tų, kurie savo gyvenimo vertybes statosi ant neapykantos pamatų.
– Ir kaip sekasi atsiriboti nuo piktų ir neigiamų komentarų internete, kur anonimai tarpsta nuo savo (ne)išmanaus įžeidimo?
– Komentarų skiltį palieku žiūrovų diskusijoms. Pati ja pasinaudoju tik tuomet, kai tai yra naudinga vlogui ir tais retais atvejais, kai pastebiu keiksmažodžius – šiuos išsyk trinu, kadangi tarp mano pasekėjų yra ir itin jauno amžiaus žiūrovų, kurie tokius žodelius godžiai suryja. O vadinamieji heiteriai... Kiek save pamenu, niekada neaugau pasakų šalyje, kurioje mane visi mylėjo ir gerbė, todėl pikta linkintys man tėra kažkur aplink besisukiojantys burbekliai, kurių bambėjimą aš sėkmingai palieku po jų pačių nosimis.
– Pakalbėkime apie tavo aktyvų dalyvavimą lietuviškoje LGBT bendruomenėje...
– Savo palaikymą LGBT+ bendruomenei esu išreiškusi aiškiai ir ne vieną kartą. Jaučiu, kad tokio pareiškimo vis dar reikia, nors man pačiai LGBT atrodo natūralus ir savaime suprantamas dalykas. Nevengiu ir pasijuokti iš tų, kurie viešai skleidžia neapykantą bet kokioje srityje (ar tai būtų LGBT, lyties ar rasės klausimas), nes tiesiog nesuvokiu tokio elgesio ir laikau jį paprasčiausiai neprotingu.
– Tavo įvardintas „neprotingas“ elgesys turi ir skaudžių pasekmių. Visi esame girdėję istorijų apie iš gyvenimo pasitraukusius homoseksualius žmones, kuriems visuomenė „dar nebuvo pasirengusi“. Kaip manai, ką galime pakeisti?
– Nemanau, kad visuomenei reikia „pasirengti“ tokiam dalykui, kaip LGBT. Ruoškimės pasaulio pabaigai, zombių invazijai, ateiviams, Jėzaus sugrįžimui ir kitoms anomalijoms, bet ne suvokimui, kad kaimynas įsimylėjo kitą kaimyną. Kai kuriems žmonėms smegenys lūžta bandant suvokti homoseksualumą kaip tokį „reiškinį“, jie jį hiperbolizuoja, prisigalvoja nesamų grėsmių. O man tik norisi klausti, kokia siaura pasaulėžiūra turi būti žmogaus, kurį pribloškia tokie menki tarpusavio skirtumai, kaip seksualinė orientacija? Kokiu primityviu režimu veikia smegenys, jei jos tesugeba suvokti „taip“, bet ne „kitaip“? Trumpai tariant, mane homofobiškos pažiūros stebina ne mažiau nei sovietinę bobutę – homoseksualai. Tiesa, aš bent jau nerekomenduoju pastarųjų „mesti ant laužo“ už sveiko proto naikinimą šiuolaikinėje visuomenėje.
– ...Apie visuomenėje įsišaknijusią neteisybę aistringai kalba „Juškėnaitės vlogo“ žvaigždė. O kokia yra scenos atlikėja Agnė Juškėnaitė? Ką išgirs atėjęs į koncertą tas, kuris dar nebuvo tavęs girdėjęs?
– Kadangi šiai dienai esu išleidusi vos vieną savo įrašą, todėl mano koncertinėje programoje kol kas dalyvauja daug „pasiskolintų“ dainų. Jas renkuosi pagal charakteringumą, energiją, pasakojamą istoriją – jei repetuodama neatrandu dainos kabliuko, žinau, kad ir žiūrovui ji bus neįdomi. Aš tikiu, kad žiūrovui turi būti linksma, smagu ir gera, bet visų pirmiausia – įdomu. Tiesa, dauguma žiūrovų , bent jau Lietuvoje, į renginius vis dar ateina nusiteikę stebėti atlikėją iš šono, o ne visiškai atsiduoti reginio atmosferai.
– Antrus metus iš eilės pasirodysi Helovino vakarėlyje, taip pat esi ir daugiau koncertų surengusi sostinės gėjų klube. Kaip tave ten priima publika?
– „Soho“ lankytojai moka linksmintis! Retai kur pamatysi tiek atsipalaidavusių, savo kasdienį susikausčiusio lietuvio įvaizdį pametusių žmonių, ypatingai per Heloviną. Šiemet, kaip teko girdėti, vakarėlis bus su ypatingomis kaukėmis, tad vaizdelis nuo scenos turėtų būti tikrai neblogas (juokiasi).
– Atskleisk skaitytojams daugiau. Ką pamatysime šiais metais?
– „Soho“ Helovinas visuomet nuskamba garsiausiai mieste, tad ir šiais metais nebus prasčiau, tą galiu garantuoti! Helovinas yra viena mano mėgstamiausių švenčių metuose. Kodėl? Charakteringi personažai, kostiumai, Grimas... teatras, kuriame tą vieną naktį gyvena kiekvienas išėjęs į gatvę. Nesivaikau tamsiosios šios šventės pusės, tiesiog džiaugiuosi galimybe bent kartą metuose surengti masinį kostiumų vakarėlį. Tikrai kviečiu visus pasinaudoti šia proga ir leisit sau išprotėti – juk kitą rytą visuomet galėsite pasiteisinti, jog tai tebuvo „personažas“.
Helovino naktį – spalio 29 d. – susirinkusius naktiniame klube „Soho“ džiugins ne tik Agnės Juškėnaitės koncertas, bet ir dvi skirtingos šokių salės. Visiems, kurie neatras tinkamo Helovino stiliaus ar norės jį patobulinti, renginio vietoje nemokamai šarmo suteiks profesionalūs kirpimo ir makiažo stilistai! Įėjimas su Helovino kostiumu – nemokamas.
