Kaip skelbia jo įdėklas, „Vienas“ įrašytas Druskininkuose Molėtų rajone, Švenčionyse, Vilniuje, Berlyne, Londone ir Melburne. Prie jo nagus prikišo dešimtys atlikėjų – nuo pačių „Despotin Fam“ narių iki džiazo muzikanto Dariaus Rudžio, elektroninių ritmų kūrėjo Fingalick ir „Sel“ vokalistės Silvijos Pankūnaitės iki latvių prodiuserio Niklavz.
Be to, albumas buvo išleistas keliais etapais – nuo 2015-ųjų viena po kitos pasirodė trys jo dalys, kurias galiausiai vainikavo leidinys su visais 18 kūrinių.
Pirmas įspūdis – grupė galėtų po kiek laiko išleisti vien instrumentines kūrinių versijas. Jose tikrai yra kuo žavėtis – nuo užuominų į soulą ir fanką iki labai įdomiai sudėliotų elektroninių garsų, kuriuos kartais reperių balsai nepelnytai užgožia.
„Despotin Fam“ – neabejotinai išradingi. „Tiesiogiai pateiktos temos būna nuobodžios“, – viename kūrinių paslaugiai paaiškina tiems, kuriems gal kartais apskritai bus sunku suvokti, apie ką jie čia repuoja. O repuoja apie daug ką – nuo buko požiūrio apie gyvenimą (iškalbingame kūrinyje „Švęsti ir p*stis“) iki utopinių pasaulio perspektyvų, ginčų su kitais reperiais, kvailo kalbos akcento ir Gintaro Einikio.
Ir repuoja įdomiai – keletu balsų, kartais net kiek primindami isterišką britų žvaigždės Dizzee Rascal manierą.
Kartais atrodo, kad būtent tai ir yra grupės silpnoji vieta. Įvairovė – labai gerai, bet lengva pasimesti, kas iš tiesų yra „Despotin Fam“ – mąslūs repo filosofai (kaip kūrinyje „Taxi“) ar paaugliški kvailiotojai su humoru, primenančiu piešinukus ant mokyklos tualeto sienos. Tačiau bent kartą paklausyti – tikrai verta.
Įvertinimas – 8 iš 10.
„Despotin Fam“ kūrinys „Liūdna“:
