Devintasis grupės diskas „A Moon Shaped Pool“ nėra toks keistas ir neprognozuojamas darbas, kaip prieš keliolika metų išleistas kultinis albumas „Kid A“, tačiau turi daug fragmentų, nuo kurių svaigsta galva.
Tokių, kaip daina „True Love Waits“ (pirmą sykį kita jos versija buvo išleista dar prieš 15 metų) – ją dainininkas Thomas Yorke'as atlieka vienas, pritardamas sau pianinu, kurio garsai taip paskandinti įvairiuos efektuose, jog skamba baugiai ir tuo pačiu žavinčiai.
Th.Yorke'as, kurio jausmingas balsas kelia virpulį tiek daug atsidavusių melomanų, niekada nebuvo linksmos muzikos gerbėjas, bet šiame albume – tiek paranojos ir liūdesio, kad suvoki – kažkas šį kartą dar blogiau nei įprasta.
Visagalis internetas atsako, jog kurdamas šį albumą Th.Yorke'as po poros kartu praleistų dešimtmečių išsiskyrė su savo vaikų motina, tad priežasčių džiaugtis turi dar mažiau.
Išties, užuominų apie atvėsusią meilę ir liūdnas pabaigas šiame albume – per akis. Bet nebūtinai reikia suprasti taip lėkštai – pavyzdžiui, kūrinys „The Numbers“ yra apie neišvengiamą pasaulio pabaigą, kurią atneš klimato atšilimas.
Visa tai – įvelta į tamsiai nuteikiančią gitarų, sintezatorių ir kitų garsų laviną, kurioje dažnai sunku atskirti, kuris instrumentas skamba. Žodžiu, „Radiohead“ išlieka kūrybingi ir stebinantys, kad ir kiek purkštautų jų nekentėjai. Tokie, kaip Noelis Gallagheris, besišaipantis, kad grupė „ir vėl dar kartą įrašys tą patį albumą, kurį vėl girs kritikai, ir tai labai juokinga“.
Tai, kad rimtų konkurentų jiems neatsiranda (užtat „Radiohead“ įkvėptų grupių – per akis), šį tą sako apie dabartinę muzikos padėtį. O tai, kad tokia depresyvi muzika suranda tiek ausų – apie pasaulio nuotaikas.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Daina „Present Tense“:
