Jubiliejaus su puse šventėje kartu gros ir grupės narių – Kamilės ir Manto, bičiulis, grupės „WhaleSounds“ idėjinis lyderis Gabrielius Zapalskis. Gimtadienyje – koncerte skambės visiškai naujos, niekur dar negirdėtos „Kamanių šilelio“ dainos ir visiškai senos, seniai seniai negrotos, bet visų tyliai lauktos „lygumos, šukelės ir kiti sudijo“.
Jūsų dėmesiui – trumpas interviu su „kamanėmis“ Kamile ir Mantu – apie gimtadienį, muziką ir šeimyninį duetą.
– Šią savaitę švęsite 5,5 metų gimtadienį. Kodėl nusprendėte švęsti gimtadienį su puse?
– Mūsų gimtadienio koncertai dažniausiai vyksta pavasarį, tačiau tuo metu Kamilė statė savo diplominį spektaklį, o Mantui be visų naujų premjerų dar reikėjo ir magistrinį darbą parašyti, tad nusprendėme gimtadienį ir visus koncertus nukelti rudeniui.
Po teatro vėl atėjo metas muzikai – ir mes grįžtame į ją visu pajėgumu ir energija. Kita vertus, penkių metų gimtadienį dabar būtų švęsti jau ir nesąžininga, be to, ir vaikas niekada nesako pilnų skaičių – jam visada bus trys, keturi, ar penki su puse. Kai imi sakyti pilną skaičių – užaugi. Pamanėme, jog prie skaičiaus pridėti pusę metų – gražu, vaikiška ir simboliška.
– Kodėl švęsite būtent „Lofte“?
– Tai puiki erdvė mūsų palengva besikeičiančiai ir besivystančiai muzikai. Visi ten įvykę mūsų grupės koncertai buvo labai malonūs ir smagūs. Be to, „Loftui“ – taip pat penki. Žavus sutapimas.
– Jūs duetas, tačiau gimtadienyje prie jūsų prisijungs Garbrielius Zapalskis iš „WhaleSounds“.
– Gabrielius – Manto kurso draugas, kartu baigęs vaidybos studijas pas Aidą Giniotį. Jau nuo pirmo kurso laikų akademijos koridoriuose, auditorijose ir gatvėse skambėjo jų improvizacijos bei grojama muzika.
Šiandien vyksta savotiški kūrybiniai mainai – Mantas groja Gabrieliaus inicijuotame muzikiniame projekte „WhaleSounds“, o Gabrielius savo ruožtu karts nuo karto prisijungia mūsų koncertuose. Jis – labai jautrus ir pagaulus menininkas, jaučia ir užpildo mūsų muziką. Visi esame draugai ir kolegos tiek teatre, tiek gyvenime, tad muzikavimas kartu mums yra labai natūralus ir savaiminis procesas.
– Mantas – aktorius, Kamilė – teatro režisierė. Kaip jūsų gyvenime atsirado muzika?
– Muzika atsirado pirmiau nei teatras. Kamilės tėtis, pamatęs, jog ji groja šaukštais, dar vaikystėje padovanojo jai primityvią muzikos kūrimo programą, su kuria ji programuodavo įvairius „bytus“, derindama juos su mamos jaunystėje sukurtais žodžiais apie meilę, o vienuolikos metų už savo sutaupytus pinigus nusipirko pirmąją gitarą ir ėmė kurti akustines dainas.
Į Manto gyvenimą muzika atėjo atradus „Foje“ ir Jimi Hendrixą. Keturiolikos metų įvyko pirmasis jo koncertas Pilies gatvėje. Tai buvo gatvės ir subkultūrų įkvėptas laikas. Muzikos mokėmės iš gyvenimo, ne iš mokyklų, ir dar iki šiol to mokomės.
– Gyvenime jūs oficiali šeima. Kaip sekasi suderinti sceną ir buitį?
– Esame labai laimingi, jog galime kartu kurti – suprantame vienas kitą ir žiūrime į tą pačią pusę, norime kalbėti ir kurti apie tuos pačius dalykus, o tai yra didelė dovana. Kita vertus, kartais profesinis ir šeimos gyvenimas itin susipina, tampa būtina daryti kūrybinę petrauką ir skirti laiko buvimui kartu ne profesinėje srityje. Bet net ir tada dažnas kuris paima gitarą ar kokią įkvepiančią knygą į rankas ir sako: „Žiūrėk, o gal padarom šitą ?...“
– Kokių „dovanų“ norėtumėte gimtadienio šventėje?
– Geriausia dovana mums būtų, jei ir mes, ir atėję į šventę klausytojai valandėlę pabūtų tik „čia“ ir tik „dabar“, o po to paleistų tą akimirką ir būtų įsikvėpę eiti, daryti, bėgti, kurti, mąstyti, gyventi toliau.
– Ko žiūrovai gali tikėtis jūsų gimtadienyje?
– Atgaivinsime senus ir klausytojų mylimus kūrinius, tokius kaip „Lygumos“ ar „Priešpaskutinė daina“, ir dalinsimės visiškai naujomis negirdėtomis dainomis, kurios įeis ir į antrąjį mūsų albumą. Tai – tam tikra kūrybinė retrospektyva, atskleidžianti, kas „Kamanių šilelis“ yra dabar. Ir žinoma, koks gi gimtadienis be staigmenų.
