Kai šeštadienį „Nickelback“ atvyks į Kauno „Žalgirio“ areną, jie tikriausiai prisimins, kad čia groti turėjo dar pernai.
Daugiau nei 50 milijonų įrašų pardavusi, hitu „How You Remind Me“ eterio bangas užkariavusi, šešis kartus į „Grammy“ statulėlę pretendavusi grupė tada buvo priversta likti namie.
Didžiąją dalį pernykščių pasaulinių gastrolių grupei teko atšaukti, kai vokalistui Chadui Kroegeriui gydytojai išoperavo balso stygų cistą ir liepė ilsėtis bent pusmetį.
Tada „Nickelback“ atšaukė kelionę į Europą, taip pat – ir į Lietuvą. Tačiau šįmet prisiminė skolą ir dabar jau tikrai atvyks pagroti lietuviams.
Tie, kurie domisi šia grupe, gerai žino, kad galima tikėtis energingo roko koncerto. Ir turbūt nemažai juokelių internete.
Mat „Nickelback“ reputacija savotiška. Dauguma grupės įrašų – labai populiarūs, tačiau tuo pat metu šie kanadiečiai yra vieni dažniausiai pašiepiamų muzikantų pasaulyje.
Nuo populiarių komikų iki drąsesnių politikų ir tiesiog keverzotojų socialiniuose tinkluose – visi jie naudoja „Nickelback“ kaip juokelių taikinį.
Kodėl? Mažai kas gali paaiškinti. Manoma, kad grupė tiesiog atrodo pernelyg rimtai įsijautusi į grojamą roką, rengia pompastiškus pasirodymus ir stokoja humoro jausmo. Galbūt veikia ir paprasčiausias pavydas – kanadiečiai tapo turtuoliais, o vokalistas Ch.Kroegeris buvo vedęs populiarią dainininkę Avril Lavigne (pora jau pasuko savais keliais).
Patys muzikantai prie juokų jau priprato – bet kuriuo atveju dabar jiems ne tai galvoje.
Grupė, kurios įrašų 2006-aisiais parduota daugiausia pasaulyje, šį savaitgalį pradeda kelionę per Europą, kuria ketina įrodyti, kad vėl yra geriausios formos.
Prieš artėjančią viešnagę Kaune „TV antena“ pakalbino grupės bosistą M.Kroegerį, kuris yra ir vyresnis dainininko Ch.Kroegerio brolis.
– Kaip jautėtės prieš metus, kai dėl Chado balso problemų teko atšaukti visus koncertus?
– Tai buvo pragaras. Vašingtono valstijoje repetavome prieš koncertą. Staiga supratau, kad kažkas negerai.
Chadas visiškai negalėjo dainuoti. Jo balsas – labai garsus, o tą kartą jis kone šnabždėjo. Sugrojome vieną dainą, jis iškart pasakė: šiandien negaliu.
Per 20 metų jis nė karto neatsitraukė, nepasakė, kad turi sustoti. Todėl žinojau, kad tai rimta.
Viskas buvo parengta koncertui, už durų laukė 20 tūkstančių žiūrovų, o mes iš užkulisių skambinome gydytojams, agentui ir pranešėme, kad koncertas neįvyks. Baisus jausmas.
Chadas išskrido į Los Andželą pas garsų gydytoją, kuris prižiūri daugelį žinomų dainininkų. Šis apžiūrėjo ir pranešė, kad reikės operacijos. Teko atšaukti visas gastroles. Visiškas šūdas.
Dar baisiau, kad nebuvo aišku, ar Chadas išvis galės dainuoti. Gal girdėjote apie Julie Andrews, garsią aktorę iš miuziklo „Muzikos garsai“? Jai nutiko panašiai. Po gerklės operacijos balsas nebegrįžo.
Nerimavome, nors nieko negalėjome padaryti. Tai galėjo reikšti „Nickelback“ karjeros griūtį. Buvome per plauką.
Po priverstinio poilsio šįmet sausį vėl susirinkome studijoje. Chadas išsižiojo ir mums iškart palengvėjo – jis dainuoja garsiau ir geriau nei daug metų prieš tai.
– Jūs sugalvojote „Nickelback“ pavadinimą – „variokas grąžos“. Nes nuolat kartojote tai klientams „Starbucks“ kavinėje, kurioje dirbote. Ar tai reiškia, kad gaunate dešimt procentų daugiau pinigų nei kiti grupės nariai?
– Ne, o gaila, niekada apie tai nepagalvojau. Galėtumėte būti mano agentas.
Mes pinigus dalijamės po lygiai, taip yra daug metų. Tai pats geriausias būdas nesusirieti.
– Tarp „Nickelback“ gerbėjų yra labai įdomių žmonių. Pavyzdžiui, Chrisas Martinas iš vienos populiariausių pasaulio grupių „Coldplay“. Ar esate sulaukę komplimentų iš žmonių, iš kurių to visiškai nesitikėjote?
– Mes visada stebimės, kad kam nors patinka. Taip yra dėl to, kad esame iš Kanados. Tai šios šalies žmonių bruožas – sunkiai dirbti ir negalvoti apie rezultatus.
Jei atvirai, mūsų nebestebina, kai žmonės sako, kad mūsų nemėgsta, nes su tuo susiduriame dažnai. Didesnė staigmena, kai staiga kas nors pagiria.
– Internete – daugybė juokelių apie „Nickelback“, net buvo idėja surinkti didelę sumą, kad jūs nebegrotumėte. Ar sugebate priimti tai su humoru?
– Kai kurie žmonės – labai šmaikštūs. Tada man nėra jokių problemų iš savęs pasijuokti.
Nežiūrime į save pernelyg rimtai, tačiau liūdina, kai žmonės tiesiog yra šikniai, šiurkštūs ir pikti. Man nepatinka, kai tyčiojamasi, – nesvarbu, iš mūsų ar kitų.
Manau, tai populiarumo dalis. Kol buvome mažai žinomi, niekas nesišaipė ir nekritikavo.
Man kur kas svarbiau, kad turime daug gerbėjų, kurie dėl mūsų stengiasi ir mus aistringai seka.
Štai pavyzdys. Paskelbėme šias gastroles, bet neplanavome koncerto Airijoje.
Airiai tiesiog pasiuto, iškart metėsi į internetą ir sukėlė tokį triukšmą, kad pridėjome du koncertus jų šalyje. Argi galima tuo nesižavėti?
– Viena naujausių jūsų dainų „Edge Of A Revolution“ – politinis kūrinys apie visuomenės pokyčius. Tai jums neįprasta. Kodėl ją sukūrėte?
– Tuo metu pasaulyje vyko daug sukilimų, žiūrėjome žinias, buvo labai įdomu. Mano brolis sugalvojo frazę „ant revoliucijos slenksčio“, tada aš prisidėjau ir parašiau didžiąją dalį teksto.
Aš domiuosi valdžios struktūromis, geopolitika. Šiuo metu pasaulyje vyksta labai įdomių procesų, kurie gali tapti įkvėpimo šaltiniu.
Ar bus dar tokių dainų? Nežinau, tikiuosi, kad taip. O šiaip mes tiesiog einame ten, kur nuneša rokenrolas.
– Gyvenate JAV. Jums nebaisu, kad Donaldas Trumpas taps prezidentu?
– Kai prasidėjo visas šis cirkas, iš pradžių nežiūrėjau rimtai. Tiesiog maniau, kad D.Trumpas susidegins pasakydamas kokią nesąmonę. Kokį nors idiotizmą, kaip jo komentarai apie meksikiečius, kurie neva visi yra prievartautojai.
Taip nenutiko – jis vis dar kovoja ir turi realių galimybių. Bet supraskime vieną dalyką: JAV politinė sistema veikia taip, kad Baltųjų rūmų šeimininkas neturi visiškos galios, jis gana suvaržytas.
Tad net toks žmogus kaip D.Trumpas negali pakeisti pasaulio.
Jis tik gali sukelti daug triukšmo, o po kiek laiko ateis grupė žmonių, kurie pasakys: žiūrėk, bus taip ir taip. Ir jis negalės paprieštarauti.
– Iš Kanados persikraustėte į Havajus, ten šiuo metu ir gyvenate. Bėgote nuo kanadietiškos žiemos?
– Visiškai teisingai. Aš tiesiog nenoriu turėti nieko bendra su žiema.
O jei noriu, tai trumpam ir pagal savas taisykles – galiu trumpam nuskristi paslidinėti ten, kur šalta.
– Jūsų karjera pajudėjo į priekį, kai 2001-aisiais išleidote albumą „Silver Side Up“. Per kelis mėnesius tapote populiarūs visame pasaulyje. Ar buvote tam pasirengę?
– Tai keista, nes tas albumas išėjo 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją. Tuo metu buvome JAV, netoli vietos, kur vyko tos baisybės.
Pabudome ir sužinojome, kas įvyko. Tik popiet prisiminėme, kad išėjo naujas mūsų albumas. Ne tai buvo galvoje.
Tuo metu gastroliavome, bet buvome visiškai sukrėsti ir apstulbę. Muzika tada neatrodė svarbi.
– Groti grupėje su broliu – tai lengva ar sunku? Tarp jūsų nėra konkurencijos?
– Gerbiame vienas kitą ir visiškai nerungtyniaujame. Jis garsesnis už mane, su dainininkais visada taip būna. O aš visiškai nenoriu būti įžymus, manęs tai niekada nedomino.
– Bet kai norisi pasiųsti jį velniop, argi tai nėra sudėtinga?
– Mes vienas kitam sakome viską, ką norime. (Juokiasi.)
Aš esu grojęs grupėse, kuriose nebuvo Chado. Iš jų tiesiog lengviau išeiti, viską mesti ir trenkti durimis. O štai nuo savo artimųjų taip lengvai nenusisuksi. Gal todėl „Nickelback“ gyvuoja tiek metų.
– Praėjusiame dešimtmetyje pagal parduotų įrašų skaičių jūs buvote antra pagal populiarumą užsienio grupė Jungtinėse Valstijose – po „The Beatles“. Kaip tai suprasti?
– Tai juokingas pasiekimas, kreiva statistika, kuri man asmeniškai tikrai nieko nereiškia.
Mūsų leidyklos reklamos skyrius tai suskaičiavo ir sugalvojo. Politikai dažnai naudoja šią techniką – iš visos apklausos išsirenki kokį nors skaičių, kuris tau palankus, ir jį melži dėl populiarumo.
Bet sakykime taip: jei jau mus apskritai kas nors mini viename sakinyje su „The Beatles“, kažką darome teisingai.
– Jei galėtumėte praleisti dieną su bet kuriuo žmogumi pasaulyje, ką pasirinktumėte?
– Manau, nustebsite. Jūs gyvenate arčiau to veikėjo. Turbūt su Vladimiru Putinu. Manau, tai būtų labai juokinga.
Kiti du – D.Trumpas ir „The Beatles“ būgnininkas Ringo Starras. O gal net būtų įdomu susodinti juos visus tris prie vieno stalo. Tik tada jau reikėtų daug narkotikų.
„Nickelback“ vaizdo klipas „Get' Em Up“:
