Scenoje tiktai pavarde prisistatančiam Markui Wilkinsonui – 27-eri. Dar prieš septynerius metus jis darbavosi kauptuku ir vežiojo augalus Londono garsenybėms – iki šiol puikiai prisimena, kaip sykį atvažiavęs pamatė pusnuogę nuotraukoms pozuojančią manekenę Kate Moss.
Dabar įspūdingų vaizdų jis mato kur kas daugiau. Prieš trejus metus šio britų didžėjaus ir elektroninės muzikos prodiuserio kūrinys „Afterglow“ išpopuliarėjo visoje Europoje, atverdamas jam duris į svarbiausius žemyno klubus ir festivalius.
2013-aisiais debiutinį albumą „Lazers Not Included“ išleidęs britas nuo to laiko surengė šimtus pasirodymų, nauju ritmu perdirbo Edo Sheerano, „The Prodigy“ ir kitų garsenybių dainas, tapo šokių muzikos pasaulyje puikiai atpažįstamu veikėju.
Rugpjūčio 5–7 dienomis jis viešės Lietuvoje – Rumšiškėse rengiamame festivalyje „Granatos Live“, kuriame koncertuos greta Ellos Eyre, Jess Glynne, Lost Frequencies, Franso ir kitų garsenybių iš užsienio, taip pat populiariausių Lietuvos atlikėjų.
Artėjant kelionei britų muzikos garsenybė davė interviu „Lietuvos rytui“.
– Pirmą kartą lankysitės Lietuvoje. Kokių minčių jums tai kelia?
– Esu buvęs Rytų Europoje. Susidaro įspūdis, kad ten žmonės linksminasi karščiau negu Anglijoje.
Apie Lietuvą, tiesą, esu girdėjęs nedaug, bet žinau, kad turite vieną žinomą elektroninės muzikos kūrėją – Ten Walls, ar ne?
Jis parašė vieną nuostabų kūrinį („Walking With Elephants“, kuris pakilo į Didžiosios Britanijos populiariausių dainų dešimtuką. – Red.).
Gaila, kad paskui prikalbėjo baisių dalykų ir viskas taip blogai baigėsi (turimas omenyje homofobiškas lietuvio pareiškimas internete, po kurio duris jam užvėrė didieji Vakarų festivaliai ir leidyklos. – Red.).
– Festivalyje bus ir dar dvi garsios britės – dainininkės J.Glynne ir E.Eyre.
Su kuria iš jų norėtumėte įrašyti dainą?
– Vienareikšmiai – Ella. Ji turi galingą, sielos kupiną balsą. Kuris skamba taip, kad neįtartum, jog jai – tik 22-eji.
Būtų nuostabu, jeigu susitiktume ir iš to išeitų kas nors įdomaus. Dabar man dar įdomiau keliauti į Lietuvą.
– Ko tikėtis iš jūsų šou Rumšiškėse?
– Keliauju su bičiuliu – reperiu MC Adapt. Mūsų pasirodymas – labai energingos šokių muzikos koncentratas. Sakykime taip – ramiai prigulti nesitikėkite. (Juokiasi.)
Kartais grojame septynis aštuonis kartus per savaitę, bet vis tiek išlaikome tą energijos lygį. Žodžiu, ruoškitės eiti iš proto.
– Jau trejus metus žadate išleisti antrą albumą, bet niekaip negalite baigti jo kurti. Kodėl?
– Mano gyvenime tiek daug visko vyksta, kad tiesiog negaliu susikaupti.
Mes kalbamės popiet, o aš vis dar su pižamos kelnėmis. Viską darau pats, turiu daug kam paskambinti, sumokėti už dujas, elektrą, kiekvieną savaitgalį keliauju groti į užsienį.
Tačiau aš tikrai jau beveik baigiau. Visi draugai, kuriems daviau paklausyti, sako, kad tai – kur kas geresnė muzika už mano ankstesnę. Nekantrauju leisti ją išgirsti visiems.
– Šią vasarą jau grojote Ibisoje, kuri yra šokių muzikos gerbėjų rojus, didžiausiame Anglijoje Glastonberio festivalyje. O kuris pasirodymas įsiminė labiausiai?
– „Exit“ festivalis Serbijoje. Nuostabi vieta, grojau po prancūzų didžėjaus Davido Guettos, minia buvo tiesiog pašėlusi.
– Kartais per savaitgalį grojate keliose skirtingose šalyse. Kas padeda nepervargti?
– Yra pora dalykų, kurie man būtini. Vienas – tabletės su mineralais, kitas – patogi pripučiamoji pagalvė, kuri padeda geriau išsimiegoti lėktuvuose.
– Esate išmaišęs visą Europą. Kaip reagavote į jūsų šalies norą atsiskirti nuo Europos Sąjungos?
– Labai keista. Visi, su kuriais kalbėjausi prieš referendumą, neabejojo, kad pasiliksime.
Ypač priblokšti dėl išstojimo iš ES jaučiasi muzikantai – sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu į kiekvieną Europos šalį tektų keliauti su vizomis.
Bet yra, kaip yra, – teks kaip nors tvarkytis. Įdomu bus matyti, kaip viskas keisis.
– Groti klubuose – jūsų darbas. Ar einate į juos ir laisvalaikiu?
– Ne, nes klubuose veiksmas verda savaitgaliais, o tuo metu aš pats beveik visą laiką groju. Bet man patinka festivaliai, ten kokioje mažesnėje scenoje galima išgirsti fantastiškų atlikėjų, apie kuriuos nieko nežinai.
– Festivalių užkulisiuose mezgamos įdomios pažintys. Buvo akimirkų, kai norėjosi įsižnybti į šoną iš netikėtumo?
– Festivalyje Didžiojoje Britanijoje susipažinau su Pharrellu Williamsu, jis – milžiniška amerikiečių žvaigždė. Tokiomis akimirkomis pagalvoji – oho, prieš keletą metų kūriau dainas savo miegamajame, o dabar į sceną einu su tokiais žmonėmis. Tai – beprotybė.
Kita linksma akimirka buvo „Exit“ festivalyje Serbijoje, kur užkulisių tualete netyčia atsistojau greta grupės „Red Hot Chili Peppers“ bosisto Flea. Na, pasilabinome, padarėme savo reikalą ir išsiskirstėme. (Juokiasi.)
– Praeityje dirbote augalų išvežiotoju. Ką dirbtumėte, jei rytoj jūsų muzikinė karjera baigtųsi?
– Yra tik pora dalykų, be muzikos, kurie man gerai sekasi, – važinėti kalnų dviračiu ir tvarkytis sode.
Turbūt bandyčiau tapti sodininku, landšafto dizaineriu, nes iš to įmanoma pragyventi.
Dabar gyvenu bute, bet svajoju įsigyti namą – būtent tam, kad galėčiau turėti savo sodą ir jame raustis. Tai – viena mano svajonių.
Wilkinsono hitas „Afterglow“:
