Aplink pernai M.A.M.A. ceremonijoje Metų rokeriais pripažintų muzikantų naująjį darbą sukeltas nemenkas šurmulys – nuo įdomaus vaizdo klipo, pasakojančio aklojo istoriją, iki Panevėžio moterų pataisos namuose surengto pristatymo koncerto. Bet ši muzika dėmesio verta ir be reklaminio triukšmo.
Kaip ir anksčiau, „Colours Of Bubbles“ groja melodingą, kiek depresyvų roką su geromis melodijomis, kai kurioms dainoms naujų spalvų puikiai pridėjo pučiamieji instrumentai – pavyzdžiui, „The Edge Of The World“ įžanga skamba išties įspūdingai.
Užkabina dramatiški priedainiai – kaip dainoje „Your Ghost“. Yra ir melancholijos („Signs“) ir atviro tamsaus liūdesio („Pallbearer“), bet atsirado vietos ir smagiai šuoliuojantiems roko ritmams (kaip dainoje „Truth Or Dare“, bėda tik, kad pirmoji eilutė kažkodėl labai primena kito kūrinio „The Edge Of The World“).
O šiaip – jausmingas, gerai sugrotas rokas, kuris nepadarytų gėdos ir kokiai nors populiariai britų grupei (visos dainos – angliškai). Patys „Colours Of Bubbles“ sako, kad šis jų darbas – lyg filmas, jei taip, tai į galvą iškart ateina tamsiai ironiškos Quentino Tarantino juostos.
Dar sako, kad visas dainas įkvėpė moterys, bet tekstai iš esmės yra apie jų keliamas kančias. „Kas nors nušaukit mane, nes pavargau“, – albumo pabaigoje savo specifiniu balsu dainuoja vokalistas Julijus Aleksovas. Ne, nešaukit, taip grodami „Colours Of Bubbles“ dar gali pakilti ne tik iki M.A.M.A. statulėlių, bet ir aukščiau.
Įvertinimas – 9 iš 10.
„Colours Of Bubbles“ vaizdo klipas „The Edge Of The World“:
