Pasaulinių gastrolių „The Book Of Souls“ koncertas į „Žalgirio“ areną priviliojo apie septynis tūkstančius britų grupės gerbėjų.
Viena vertus, prieš Joninių savaitgalį – nemažai. Kita vertus, Vakaruose ši grupė koncertuoja festivaliuose ir arenose, kur jos klausosi keliskart daugiau žmonių – ir išgraibstomi visi bilietai.
Panašu, kad „Iron Maiden“ gerbėjų Lietuvoje yra tiek, kiek yra – tačiau nemažai jų atvyko ir iš Latvijos, kur grupė šį sykį nekoncertuoja.
Į Lietuvą dar trečiadienį privačiu lėktuvu atvykusi grupė mūsų šalyje skandalą sukėlė dar prieš porą savaičių – kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad jos reklamos plakatai gąsdina vaikus.
Joje pavaizduotą pabaisą Eddie, kuri jau 35 metus yra grupės simbolis, „Iron Maiden“ gerbėjai pamatė ir Kaune. Ne tik ant grupės marškinėlių ir vėliavų, kuriomis buvo prekiaujama arenoje, bet ir scenoje. Pirmiausia – milžinišką Eddie atvaizdą už muzikantų nugarų, o tada – ir „tikrą“ trimetrinį monstrą, vaikščiojantį tarp grupės narių ir bandantį juos sugriebti.
Tiems, kuriems Eddie iki tol kėlė šiurpą, reikėjo pamatyti šias scenas – „Iron Maiden“ monstras koncerte išties yra keliantis nuotaiką ir net juoką.
Beje, Lietuvoje įvykęs reklamos skandalas, pasirodo, gerokai pralinksmino grupės narius ir visą jų palydą.
Prieš koncertą jo rengėjų britai prašė parūpinti kuo daugiau naujų, „cenzūruotų“ plakatų, kuriuose nematyti pabaisos rankoje laikomos kruvinos širdies. Patys muzikantai panoro turėti tokį suvenyrą.
Koncertą „Žalgirio“ arenoje pradėjo „The Raven Age“ – britų grupė, įkurta „Iron Maiden“ ilgamečio bosisto Steve'o Harriso sūnaus.
Po jos į sceną „Iron Maiden“ žengė įspūdingai ir rituališkai. Pirmiausia ekranuose pasirodė džiunglių augalais apžėlęs grupės lėktuvas. Tada jis išsiveržė iš pančių ir „išskrido“ – paskelbdamas koncerto pradžią.
Į sceną žengęs vokalistas Bruce'as Dickinsonas panardino galvą į indą su dūmais, o dekoracijose pasirodė senovinė majų piramidė. Būtent senoji Pietų ir Centrinės Amerikos civilizacija bei jos papročiai tapo albumo „The Book Of Souls“ ir jį lydinčio turo tema.
„Labas, Lietuva“, – riktelėjo B.Dickinsonas. Į sceną ilėkė visi grupės muzikantai – pasipylė stulbinamu greičiu grojami kūriniai, sproginėjo ugnies pliūpsniai, visi arenoje susirinkę kėlė rankas ir džiaugėsi kaip per mėgstamos krepšinio komandos pergalę.
Dekoracijos – išties primenančios šventyklą, vaizdas už muzikantų nugarų nuolat keitėsi, nuo kortų kaladės iki to paties monstro Eddie, pasidabinusio majų papuošalais.
B.Dickinsonas scenoje atrodė kaip aparatūrą stumdantis technikas – su paprastomis kelnėmis ir džemperiu gatvėje tikrai neišsiskirtų iš minios.
Tačiau jo balsas – vis dar galingas, judesiai – gaivališki, didvyrio poza scenoje – įvaldyta puikiai. Gitaristų Dave'o Murray, Janicko Gerso ir Adriano Smitho trijulė scenoje dūko suprakaitavusi. Kaip ir būgnininkas Nicko McBrainas, kuriam šį mėnesį sukako 64-eri.
„Jis – toks senas, kad jo vardas prieš tūkstantį metų buvo įrašytas majų knygose“, – juokavo B.Dickinsonas, kuriam pačiam – 57-eri.
Muzika? Net šešios koncerte skambėjusios dainos – iš grupės naujausio albumo. Tačiau malonų virpulį ir nostalgiją kėlusių senienų vis dėlto buvo – pavyzdžiui, 1983-ųjų „The Trooper“ ir net trys dainos iš kultinio grupės albumo „The Number Of The Beast“ – titulinė, „Children Of The Damned“ ir „Hallowed Be Thy Name“.
Minioje plevėsavo ne tik Lietuvos, bet ir Velso, Lenkijos, kitų šalių vėliavos.
„Velsas? Geras. Jūs ne čia pataikėte. Jums reikėjo į Europos futbolo čempionatą.
Žinote, kas smagu? Čia nėra jokio smurto, prievartos, žudymų. Tik muzika. Mes visi – viena šeima“, – šaukė B.Dickinsonas.
Bisui į sceną sugrįžę muzikantai trinktelėjo dar vieną kozirį – skambant kūriniui „The Number Of The Beast“, dėl kurio kadaise buvo kaltinami satanizmui, scenoje pasirodė gigantiškas pripučiamas velnias.
„Iron Maiden“ marškinėliais pasipuošę gerbėjai dūko iš širdies. Ir ne tik dūko – kai kuriems nuo muzikos ir suvartoto alaus prireikė skrandžio turinį išpilti ant arenos grindų.
Nesutrukdė ir įgarsinimas, dėl kurio ne vienas žiūrovas turėjo priekaištų. Atrodo, su grupe keliaujančiam garso režisieriui ketvirtadienio vakaras nebuvo pats sėkmingiausias – B.Dickinsono vokalą vis nustelbdavo instrumentų garsai.
Pora valandų trankios muzikos lietuvius nudžiuginę britai po koncerto Kaune neužsibuvo.
„Mes dabar lekiame į oro uostą, sėsime į lėktuvą ir išskrisime į Maskvą, kur bus kitas mūsų koncertas. Pasimatysime ten. Arba kur nors kitur“, – apsigaubęs Lietuvos trispalve, su žiūrovais atsisveikino B.Dickinsonas.
