Pirmiausia, čia ne moksleivių vasaros stovykla. Niekas čia pernelyg neskuba draugauti, visi sukaupę mintis į savo būsimą pasirodymą ir patyliukais tikisi, kad šalia stovintis atlikėjas bus keliomis vietomis žemiau.
Rašau šį tekstą viešbutyje, ką tik pro šalį į liftą nužingsniavo austrų dainininkė Zoe, tame pačiame viešbutyje dar gyvena latvis Justas, belgė Laura Tesoro, armėnė Iveta Mukučian (armėnai – patys linksmiausi, todėl naktimis sunkoka išsimiegoti, o kai kurie su „Eurovizija“ nesusiję svečiai jau dėl jų pasiskundė viešbučio administracijai, bet tai – kita tema).
Visi pasisveikindami linkteli vieni kitiems, bet vakaroja prie atskirų staliukų ir, tiesą sakant, nelabai domisi vieni kitais. Tai visiškai normalu, nes visus kamuoja jaudulys (kad ir kaip stengtumeisi jo neparodyti), o ir interesai – labai skirtingi. Justas po miestą riedlente važinėjasi, Donatas kasdien studijose repetuoja, o Zoe visur vaikšto su savo šalies filmavimo kameromis ir stengiasi kuo geriau atrodyti. Be to, kas iš tų pažinčių? Po gegužės 15-osios, labai tikėtina, didžioji dalis „Eurovizijos“ dalyvių niekada nebesusitiks.
Kita vertus, visi čia lygūs tik teoriškai. Tai mažytė nesmagi „Eurovizijos“ paslaptis – kai kuriuose frontuose į įvairių šalių atlikėjus žiūrima skirtingai.
Kaip naktiniuose klubuose puikuojamasi drabužiais ir neįpareigojančiai iš piniginės kyšančiomis eurų šimtinėmis, taip ir čia įvaizdis kuriamas ne tik scenoje.
Kadaise šalys rungėsi, kuri per dvi „Eurovizijos“ savaites surengs prabangesnį vakarėlį žurnalistams. Gruzinai Osle prieš keletą metų net Nacionalinės operos pastatą už beprotiškus pinigus išsinuomojo. Tie laikai, laimei, praeityje, visi seniai suprato, kad naudos iš viso to – visiškai jokios.
Tam tikri prabangos demonstravimo simboliai vis dėlto išliko. Pavyzdžiui, visi čia žino, kad rusai, vokiečiai ar britai visada užsisakys brangiausią iš konkurso rengėjų pasiūlytų viešbučių – tai niekaip nekeičia pasirodymo, bet juk reikia parodyti, kad gali.
Dar jie pasistengs atsivežti pusę tonos suvenyrų, kurie irgi nieko nekeičia, bet irgi reikia parodyti, kad jie tai gali. Kartais, tiesa, būna juokinga – kartą baltarusiai bandė į Norvegiją įsivežti vilkiką degtinės butelių ir juos dalinti žurnalistams, bet to padaryti neleido muitininkai.
Visa tai – smulkmenos, bet yra dalykų, kurie išties gali supykdyti.
Šiais metais viena pagrindinių pokalbių temų – apie Rusijos dainininko Sergejaus Lazarevo pasirodymą, kuris, tvirtina kai kurie užkulisiuose dirbantys žmonės, balansuoja ant pražangos ribos.
Viena nerašytų „Eurovizijos“ taisyklių – scenoje per pasirodymą būna tai, ką parūpina konkurso rengėjai. Teoriškai stengiamasi, kad konkurso dalyviai turėtų panašias sąlygas. Bet, panašu, tik teoriškai.
Kalbama, kad Rusijos delegacijai su Filipu Kirkorovu buvo leista atsivežti ir „Eurovizijos“ scenoje pasistatyti visas įspūdingas dekoracijas, kurios bus naudojamos jo pasirodymo metu. Be to, patiems pasiruošti visas vaizdo projekcijas ir scenos efektus. Tai – neįprasta, bet, kaip jau sakyta, kai kurie tikriausiai yra lygesni už kitus.
Donatui Montvydui teko nemažai diskutuoti su konkurso rengėjais, kol jam buvo leista atsivežti nedidelį batutą savo šuoliui (kitaip jį būtų tekę nuomotis iš „Eurovizijos“ komandos už kas didesnę sumą). Rusams susitarti, panašu, yra paprasčiau.
Jau dabar daug ginčų – ir dėl vaizdo projekcijų, kurios rodomos pasirodymo metu. Jas ruošia konkurso komanda – todėl už Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės nugarų pernai buvo ta psichodelinė vaivorykštė, o už Donato Montvydo nugaros 2012-aisiais – šokantys merginų siluetai.
Tačiau panašu, kad kai kurioms šalims leidžiama pačioms įgyvendinti savo ambicingus sumanymus, o ne pasikliauti konkurso rengėjų fantazija.
Lietuviai panašią situaciją prisimena dar iš praėjusio dešimtmečio, kai Sashai Song buvo kategoriškai uždrausta scenoje rodyti savo paruoštą vaizdo projekciją, bet savąją be jokių problemų tada rodė Rusijos atstovė.
„Mes norėjome, kad mums paruoštų šiek tiek animacinių vaizdų, tačiau konkurso rengėjai to nepadarė.
Tačiau baltarusis dabar turi įspūdingą animacinę projekciją su trimačiais vilkais. Tiesą sakant, tai nuteikia keistai“, – pripažino Latvijos delegacijos vadovė.
Kodėl taip yra? Nesunku suprasti. Lygybė lygybe, tačiau verslas yra verslas.
140 milijonų potencialių žiūrovų turinti Rusija ar 80 milijonų žiūrovų turinti Vokietija Europos transliuotojų sąjungai yra ir bus svarbesnė rinka nei trys Lietuvos milijonai. Kaip ir Švedija ar Norvegija, kurių atstovų pilna „Eurovizijos“ organizacinėje komandoje, visada sulauks dėmesingesnio požiūrio nei koks nors San Marinas.
D.Montvydas, latvis Justas ir estas Juri Pootsmannas, žinoma, nersis iš kailio, kad jų pasirodymai būtų kuo įspūdingesni.
Tačiau žiūrint jų numerius nereikia pamiršti – Baltijos šalių atstovai „Eurovizijoje“ neturi tokio stipraus užnugario, kokiu gali mėgautis kai kurie kiti.
