D.Montvydas suvyriškėjo, prisiaugino raumenų, antrą sykį laimėjo kelialapį į „Euroviziją“ ir dainose net pradėjo šiek tiek keiktis (dėl to ant viršelio – įspėjantis užrašas tėvams). Žodžiu, visais įmanomais ženklais rodo, kad albumas, kuris šiandien bus pristatytas Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, yra visiškai naujas karjeros etapas. Ir tai logiška.
Prabangiai išleistas „#BLCK“ – be ginčų kol kas geriausias jo darbas. Komercinė, stilinga, įsimenanti popmuzika, nutaikyta į tai, kas šiuo metu skamba didžiausiose pasaulio scenose. Toks efektingas ritmenbliuzo ir elektroninės muzikos derinys su dviem dominuojančiomis nuotaikomis – lyrika ir seksualumu.
Dainoje „Don’t Touch Me“ D.Montvydas žeria raginimus, kurie nepilnametes gerbėjas turėtų priversti raudonuoti. Dainoje „Run“ jo balsas kyla iki falceto, išduodančio meilę Michaelo Jacksono manierai, užuominos į šį Donato dievinamą artistą išlenda ir naktinės nuotaikos dainoje „Let ‘Em Know“.
Netrūksta ir pakilių priedainių, kurie tiktų bet kuriai televizijos labdaros akcijai – pavyzdžiui, baladė „Viskas bus gerai“ ir „Tai mūsų laikas“. Yra ir dainų, kurios skirtos pajūrio klubams ir trisdešimties laipsnių karščiui, – su „Radistų“ duetu įrašyta „Wicked Games“ ar linksma iki beprotybės „Fly“ (beveik garantuotas būsimas hitas).
Žodžiu, pataikyta į kelis taikinius iškart. Penkios dainos sukurtos švedo Jono Thanderio (parašiusio ir „eurovizinę“ dainą „I’ve Been Waiting For This Night“). Kitos – Donato kurtos su lietuvių atlikėjais Gyčiu Valicku-Echoes, Monika Liu ir Kamile Tumelyte-Camille. Bet albumas skamba stebėtinai vientisai – gal išskyrus porą „eurovizinės“ dainos remiksų. Be to, jo tikrai verta pasiklausyti su geromis ausinėmis – daug žavesio čia ne tik Donato balse, bet ir išradingose aranžuotėse. Jei ne lietuviški dalies dainų tekstai, neįtartum, kad dainuoja atlikėjas iš Vilniaus. Viskas – pagal dabartinius Vakarų scenos standartus.
Džiaugsmas ausims, net jei nepatinka „Eurovizija“ – bet, žinoma, tiems, kurie mėgsta dabar madingą jaunimo popmuziką. Turbūt vienintelis minusas – albumo trukmė. 78 minutes (net 21 kūrinį) išklausyti vienu prisėdimu – iššūkis bet kurio atlikėjo gerbėjams. Tad geriau šią muziką „suvartoti“ per kelis sykius.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Daina „Don't Touch Me“:
