LNK eteryje įvyko jos koncertinio filmo „Aš – Karalienė!“ premjera.
Tokio lygio techninių iššūkių iki Džordanos dar nė vienas šalies atlikėjas nebuvo sau išsikėlęs, todėl koncertas „Aš – Karalienė!“ įeis į Lietuvos muzikos istoriją.
Scenoje Džordana nebevilki plėšytų džinsinių šortų, jos asmeninis gyvenimas nebeanonsuojamas skandalingomis antraštėmis, tačiau jos tatuiruotės primena apie maištingą dainininkės būdą ir neblėstantį vidinį rokenrolą. Tokie buvo ir jos turo „Aš – Karalienė!“ koncertai – kupini ant beprotybės ribos balansuojančio siautulio, dinamiškos kaitos ir velniškos energijos.
Videomenininko Petro Skukausko muzikiniame dokumentiniame filme „Aš – Karalienė!“ perteikiamos visos tikros emocijos, kurias patyrė beveik 40 tūkstančių žmonių, pastaraisiais mėnesiais apsilankę Dž.Butkutės koncertuose.
„Nebe pirmą kartą dirbome su Petru Skukausku ir renginių organizatorių kompanija „Nu3jos“. Mums patinka jų suburtos operatorių komandos požiūris į darbą. Žinote, būna, kai operatoriai ateina filmuoti, nes taip reikia, toks jų darbas. Galima pasistatyti tris filmavimo kranus ir dvidešimt kamerų, bet prie jų dirbantys žmonės savo pareigą atliks mechaniškai. O šiuo atveju buvo visiškai kitaip. Kai prieš koncertą užėjau į operatorių kambarį, pamačiau tarsi tuos dvylika brolių, juodvarniais lakstančių – jauni vyrai, pasiruošę savo naujausią techniką, su ugnele akyse ir širdyse diskutavo apie pasaulio žvaigždžių įrašus, jie laukė Džordanos koncerto su dideliu entuziazmu. Iškart buvo aišku, kad tokią medžiagą pamatyti bus labai įdomu“, – pasakojo prodiuseris Elegijus Strasevičius.
Jis buvo viso projekto „Aš – Karalienė!“ pagrindinis variklis. Elegijui teko ne tik surasti formulę, kaip įgyvendinti fantastinę viziją, bet ir išspręsti iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet kartu labai sudėtingas užduotis.
„Pavyzdžiui, Džordana siaubingai bijo aukščio. Net ant taburetės užlipusi ji jaučiasi kaip Eifelio bokšto viršūnėje. O mes sugalvojome, kad ji į sceną turi iškilti atviru liftu ir po to dvi valandas dainuoti ant tokios konstrukcijos, kuri iš šono atrodo labai trapi, nes laikosi ant permatomų, ažūrinių metalo kojų. Po šita scena nieko nebuvo – tu tarsi kabi ore, – šypsojosi Elegijus. – Džordana sukiojo pirštą prie smilkinio, kai apie tai pasakiau. Teko per repeticijas ją daugiau nei vieną kartą pakilnoti tuo liftu aukštyn žemyn, kad apsiprastų.“
Koncerto filme įamžinta akimirka, kai Džordana pakyla iš miglotų požemių ir žengia į savo karališką, niekur lig šiol nematytą sceną, kuria visiems nušluostė nosis. Daugelis po jos koncertų kalbėjosi, kad tokia scenografija ne tik prilygsta pasaulinio lygio atlikėjų performansams, bet ir ne vieną jų lenkia.
„Mums neįdomu daryti „paprastai, kaip visi“. Mes norime būti priekyje. Kiekvienam artistui turi būti svarbu, kaip atrodo jo scena didžiausioje arenoje. Lygiai taip pat svarbu, kaip tas koncertas nufilmuotas. Mes einame kitu, neįprastu keliu, nes patys su malonumu žiūrime šiandieninių vakarietiškų koncertų įrašus. Kaip tik toks bus ir Dž. Butkutės koncerto filmas“, – sakė E. Strasevičius.
Šis filmas paremtas pirmuoju Dž. Butkutės turo „Aš – Karalienė!“ koncertu sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tą vakarą ten susirinko 14 tūkstančių žmonių. Minios plaukimas į areną užfiksuotas iš paukščio skrydžio.
Taip pat naudojami ir dokumentiniai kadrai iš kitų miestų. Žiūrovai pamatys jaudinančią akimirką iš koncerto Vilniaus „Siemens“ arenoje, kai Džordanai atliekant Andriaus Mamontovo dainą „Kitoks pasaulis“ scenoje pasirodo ir pats kūrinio autorius.
„Galbūt ne šviesos žiba tamsoj, o tamsa – jose“, – šios A. Mamontovo dainos eilutės tobulai atitiko stulbinantį reginį, kai areną raižė hipnotizuojantys šviesos srautai.
Publika ilgai negalėjo atsigauti ir nuo kitų specialiųjų efektų – pirotechnikos prikimšto švytinčio rutulio skrydžio, įvairiaspalvių lazerių, sidabrinio lietaus.
Vizualiniai efektai susipynė su geriausiais Džordanos hitais – „Man patinka“, „Balta, žalia ir juoda“, „Dėl tavęs“, „Bels lietus“, „Vienas namuose“ ir daugeliu kitų, kurie skambės ir jos koncertiniame filme.
„Aš manau, kad tokio koncerto transliavimas kovo 11-ąją yra ypač prasmingas, nes tai parodo, kad mums nereikia verkšlenti, neva tik užsienio atlikėjai gali leisti sau tokius efektingus pasirodymus. Iš tiesų viską įmanoma sukurti savo pačių lietuviškomis rankomis“, – įsitikinęs E. Strasevičius.
