Kandidatų atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“ ratas mažėja. Savaitgalį LRT televizijos eteryje vykusiame atrankos ture su kova atsisveikino dainininkės Baiba Skurstenė ir Berta Timinskaitė.
Lydere vėl tapo jausmingoji Aistė Pilvelytė, tačiau jai nusileidęs ir antroje vietoje likęs R.Kirilkinas tvirtina, kad visiškai dėl to neišgyvena.
32-ejų dainininkas mano, kad jo svajonė apie didžiausio Europos dainų konkurso sceną šįmet neišsipildys, bet turi vilčių dėl kitų metų.
– „Eurovizijos“ atrankos koncertuose sulaukiate daug palaikymo, bet iki pirmos vietos kol kas nepakylate.
Apmaudu?
– Ne, jaučiuosi puikiai. Nesu toks naivus, kad tikėčiausi laimėti atranką. Mane tenkintų ir antra vieta. (Juokiasi.)
Šįmet, mano akimis, nėra intrigos, kas laimės atranką.
– Ir kas laimės?
– Nesakysiu, bet skaitytojai gal patys supras. Šiaip aš stengiuosi atsiriboti nuo kitų dalyvių, dainų, nestebiu jų pasirodymų ir repeticijų. Dėmesį sutelkiu tik į savo dainą.
Taip, šįmet yra daug stiprių atlikėjų, spalvinga atranka. Tik gaila, kad labai mažai gerų dainų. Bet manau, kad mano atliekama daina iš kitų išsiskiria, tuo labai džiaugiuosi.
Gal ji neleidžia atskleisti visų balso galimybių, bet tobulai atskleidžia mano vidinį pasaulį ir lyrinę pusę.
Dažnai Lietuvoje kalbama, ko būtent reikia „Eurovizijoje“. Nepamirškime, ką siuntėme ir kokius rezultatus parsivežėme.
Mano manymu, „Eurovizija“ jau senokai išaugo iš blizgučių festivalio, viskas grįžta prie pradžios, dainos ir jos atlikimo.
Žinoma, svarbu palikti įspūdį, bet jei visas įspūdis yra fejerverkas, nežinia, ar kas nors prisimins dainą. Mano turima švedų daina – paprasta, bet įsimenanti.
– Susidaro įspūdis, kad šįmet ir užkulisiuose kova – aštri ir nervinga.
– Tiesa. Aš šįmet dalyvauju vien todėl, kad labai patinka daina. Nelaimėsiu šįmet – gal ši mano svajonė išsipildys kitąmet ar dar vėliau.
Nesiekiu ir nesieksiu pergalės bet kokia kaina. Prisipažinsiu – kai kurių kitų dalyvių kovinga pozicija kartais kelia šypseną.
Šeštadienį „Eurovizijos“ atrankos koncertą stebėjau Rygoje, pats už save balsuoti negalėjau, bet ir nebūčiau balsavęs. O kam? Nepribalsuosi tiek, kad laimėtum, draugų balsų irgi nepakaks.
– Šių metų atrankoje pasirodėte ir su aktoriais, ir vienas. Vis dar ieškote tobulo varianto?
– Taip. Trečias pasirodymas vėl bus kitoks. Dėl aktorių – jie labai tikėjo šia idėja, bet aš tuo pasirodymu nusivyliau. Su derama pagarba jiems, man reikėjo klausytis savo nuojautos, o ne kitų žmonių patarimų.
– Nemažai atlikėjų ir dainų jau iškrito iš atrankos. Kurių iš jų jums labiausiai gaila?
– B.Timinskaitės. Labai natūrali, nuoširdi, atvira atlikėja, nepataikauja „Eurovizijai“. Geras, įsimintinas kūrinys.
Apie atlikimą ir vaizdą scenoje galima diskutuoti, aš gal daug ką daryčiau kiek kitaip, bet sirgau už ją ir liūdėjau, kad turėjo pasitraukti.
– „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavote 2010-aisiais. Kodėl atsirado šešerių metų pertrauka?
– Nebuvo tinkamos dainos, o tiesiog pašmėžuoti televizoriuje nemačiau būtinybės.
– Nemažai laiko jūs apskritai gyvenote užsienyje, ar ne?
– Taip, pastaruosius porą metų didžiąją dalį laiko praleisdavau Norvegijoje, grįždavau koncertuoti. Norvegijoje gyvena mano šeima, artimieji.
Dabar gyvenu Lietuvoje. Bet man patinka vis keisti aplinką.
– Prieš savaitę prasitarėte, kad daug pinigų esate pragėręs ir pralošęs.
– Tai sena istorija. Bet dabar atėjau į protą, jau kurį laiką gyvenu blaivų ir šviesų gyvenimą.
– Visiškai nevartojate alkoholio?
– Taip. Svaigalai man trukdė gyventi. Nebeturėjau siekių, nustojau svajoti ir džiaugtis. Supratau, kad alkoholis daug iš manęs atima.
Ar buvo lengva mesti? Ne. Vengiu vakarėlių, vietų, kuriose vartojamas alkoholis. Labai džiaugiuosi, kad šeima ir draugai palaiko, nesako „ai, viena vyno taurė – nieko tokio“.
Pirmos dienos buvo labai sunkios – nemiga ir visa kita. Bet šiandien džiaugiuosi, turiu daug energijos ir viską matau šviesiomis spalvomis.
„Eurovizijos“ atranką matau ir kaip naujo karjeros etapo pradžią. Tikiuosi šiais metais pamaloninti klausytojus naujomis dainomis. Dirbu ir tikiuosi pristatyti naujovių. Juk kiek galima joti tuo pačiu arkliuku.
– Esate vienas iš nedaugelio žinomų Lietuvos žmonių, neslepiančių homoseksualios orientacijos. Ar požiūris į tai per pastaruosius keletą metų pasikeitė?
– Taip, ir smarkiai. Nejaučiu jokių nepatogumų, ramiai einu į miestą išgerti kavos, nepastebiu jokių nedraugiškų žvilgsnių.
Atsargumas gėdos nedaro, bet aš Lietuvoje dabar jaučiuosi saugiai. Man atrodo, dabar tapo tiesiog nemadinga būti nepakančiam kitos orientacijos žmogui.
– Kaip širdies reikalai?
– Šiuo metu esu vienas. Ir viskas gerai – dėmesį galiu skirti muzikai, o šiandien – būtent „Eurovizijai“.
