Praėjusį šeštadienį LRT eteryje vykusiame ketvirtame „Eurovizijos“ atrankos koncerte iš kovos iškrito atlikėjai Alice Way ir „Behind The Moon“.
Vakaro lyderiu tapo Donatas Montvydas, antrąją vietą užėmė Rūta Ščiogolevaitė, o E.Jennings liko trečia.
Tačiau iki lemiamos finalo kovos – daugiau nei mėnuo, tad jausmingą dainą „Leading Me Home“ atliekanti airė nesiruošia sudėti ginklų ir tiki savo galimybėmis.
– Dalyvavote „Eurovizijoje“ su grupe „Skamp“ 2001-aisiais. Kodėl dar sykį pabandyti ryžotės tik po 15 metų?
– Nes turiu tinkamą dainą. Turėjau dėl to būti garantuota 110 procentų, dabar esu. Nė mažiausio abejonės šešėlio.
– Nors daina nėra tipiškas popmuzikos hitas, ją gerai vertina ir komisija, ir žiūrovai. Ar jus tai nustebino?
– Žmonės jaučia, kai kas nors dainuoja iš širdies. Kaip sakė garsi menininkė Marina Abramovič, artistas turi būti pasiruošęs suklysti, daryti tai, kas jį gąsdina. Jei išlieki komforto zonoje, nemeti iššūkio sau ir kitiems.
Esu dėkinga, kad kiti įsileido šią dainą į širdį. Meluočiau sau, jei parašyčiau banalią popdainą, ant kurios yra praėjusių metų laimėtojo antspaudas.
Muzika yra neįtikėtinai galinga, taip su ja ir reikia elgtis.
– Kas įkvėpė šią dainą?
– Manęs paprašė parašyti kūrinį chorų festivaliui Estijoje ir užsiminė, kad jis vyks prie švyturio.
Užgriuvo įkvėpimas, sėdau prie pianino ir labai greitai parašiau. Toks jausmas, lyg ši daina jau kurį laiką manyje gyveno.
Tai asmeniškas kūrinys. Visi patiriame sunkumų, fizinių ir psichologinių. Galvojau apie baimes, nerimą, kurį dažnai bijau rodyti. Bet jei nori augti ir judėti į priekį, turi pripažinti savo baimes ir suprasti jų priežastis.
– Kodėl ši daina turėtų skambėti „Eurovizijoje“?
– Nes žinau, kad ji gali laimėti šį konkursą. Žinoma, Lietuva negali į dainos reklamą investuoti tiek, kiek kitos šalys, svarbu ir kaimyniški santykiai.
Bet gera, jaudinanti daina viską keičia. Manęs klausė, kodėl aš neatrodau pakankamai liūdna, kai dainuoju šį kūrinį. Bet juk dainos žodžiai nėra liūdni.
Tai jausmingas kūrinys apie savo kelio paieškas. Visi gali tai suprasti.
– Kurie konkurentai jums atrodo stipriausi?
– Tie, kurie gauna daugiausia balsų. (Juokiasi.)
– Prieš šešerius metus su savo vyro Jurgio Didžiulio tuomete grupe „InCulto“ lankėtės „Eurovizijoje“.
Tai irgi pažadino norą dar sykį pabandyti?
– Buvo linksma vėl pamatyti visą tą linksmą chaosą. Daugybė išprotėjusių gerbėjų, žurnalistų, jaudulio. Smagu tai patirti.
Buvau nustebusi, kad daug žmonių vis dar prisiminė mane ir „Skamp“ pasirodymą. Taip, tai privertė pagalvoti, kad su tinkama daina kada nors norėčiau vėl ten nuvykti.
– Bet juk Jurgis tame konkurse nudegė pirštus – „InCulto“ nepateko į finalą.
– Nemanau, kad nudegė. Visiškas farsas, kad jie nepateko į finalą ir jame neužėmė aukštos vietos. Man patiko ta daina.
Daug žmonių nuliūdo, bet konkursuose yra dalykų, kurie nuo tavęs nepriklauso. Turi tiesiog pasirodyti geriausiai, kaip tik gali. Jie tai ir padarė.
Jurgis nebandė manęs atkalbėti nuo „Eurovizijos“, atvirkščiai – labai mane palaiko. Jam labai patinka „Leading Me Home“, didžiuojasi, kad jo žmona parašė tokią dainą.
– Ar sūnūs Pranas ir Antanas matė jūsų pasirodymo 2001 m. „Eurovizijoje“ įrašą?
– Taip. Juokėsi, kad mama buvo su tokiais blizgančiais drabužiais. Mano akimis, „Skamp“ apdarai buvo tokia ryški odė grupei ABBA. (Juokiasi.)
Vaikams patiko, bet jie auga apsupti muzikantų, kasdien sukiojasi studijoje, tad matyti mus scenoje jiems kasdienybė.
Beje, šešerių metų sūnui Antanui dabar labai patinka „Pink Floyd“, o septynerių Pranui – „LCD Soundsystem“, abiem sūnums – grupės „The Beatles“ albumas „White Album“. Man atrodo, jų skonis labai neblogas.
