Prieš du dešimtmečius JAV mieste De Moine susibūrusi grupė yra vertinama dvejopai. Gerbėjai sako, kad savo agresyvia muzika ir tamsiais tekstais ji puikiai perteikia žmonijos nusivylimą, įniršį, neviltį ir visas kitas emocijas, kurias juk reikia kažkur išlieti.
Skeptikai kritikuoja dar prieš 18 metų grupės priimtą sprendimą scenoje ir fotosesijose dėvėti šiurpias kaukes, vemti ir padegti savo kostiumus scenoje, muštis ir kurti chaosą. Esą tai – dėmesio vaikymasis ir būdas išsiskirti iš minios. Patys muzikantai tai neigia ir tvirtina, jog kaukės turi net kelias filosofines reikšmes – nenorą reklamuoti savo veidų ir troškimą dėmesį sutelkti į muziką, taip pat – atsvarą tuščioms popžvaigždėms, kurios karjeros siekia išvaizda.
Kaip bebūtų, prieš 15 metų šios grupės albumas „Iowa“ buvo vienas populiariausių metalo muzikos darbų pasaulyje, o ir dabar „Slipknot“ populiarumas niekur nėra dingęs – nepaisant kelis sykius pasikeitusios sudėties ir vieno įkūrėjų Paulo Gray mirties dėl morfijaus perdozavimo prieš šešerius metus.
Naujausias grupės darbas „.5: The Gray Chapter“ pretenduoja į „Grammy“ apdovanojimą geriausio roko albumo kategorijoje, „Slipknot“ pasirodymai vyksta svarbiausiuose metalo festivaliuose.
„Net keista, kad dar yra šalių, į kurias nebuvome užsukę“, – prieš pirmąją „Slipknot“ viešnagę Lietuvoje žurnalui „TV antena“ sakė Corey Tayloras.
Jaudintis, ar Lietuvoje turi pakankamai gerbėjų, jiems neteko – bilietai į koncertą buvo puikiai perkami nuo pirmos dienos. Pasižiūrėti koncerto susirinko apie 6 tūkstančius žmonių, daugelis – pasipuošę grupės simbolika, atsirado net dėvinčių „Slipknot“ narių kaukes. Arenos koridoriuje girdėjosi ir latvių kalba – nemažai gerbėjų iš kaimyninės šalies, į kurią grupė neužsuko, nepraleido progos ją pamatyti Vilniuje.
Paauglių – daugybė. Teko išgirsti įdomią istoriją, kad vienas Vilniuje vykęs vaikų gimtadienis baigėsi anksčiau, nes net keli moksleiviai turėjo suspėti į „Slipknot“ koncertą.
Susidomėjo ir būrys žinomų lietuvių – minioje šmirinėjo Marijus Mikutavičius, grupės ŽAS nariai, Džordana Butkutė, TV laidų vedėjas Martynas Starkus ir kiti.
Šeštadienį paryčiais autobusu į Vilnių atvažiavę „Slipknot“ visą dieną praleido arenos užkulisiuose, kur repetavo, ilsėjosi, pietavo ir mėgavosi masažu. Viešbučio Lietuvoje grupė neužsakė, iškart po pasirodymo nusprendė vykti į Lenkiją, kur sekmadienį tęs turą.
Prieš pasirodymą muzikantai surengė specialų susitikimą su keliomis dešimtimis gerbėjų, kurie šią privilegiją įsigijo, pirkdami brangesnius bilietus.
Koncerto rengėjai užsiminė, kad ypatingą dėmesį muzikantai skyrė saugumui – užkulisiuose apsaugininkai budėjo kiekviename žingsnyje, griežtai tikrinami buvo net patys grupės nariai. Po Paryžiaus teroro aktų niekas nenori rizikuoti.
Tačiau panašu, kad apsaugininkai savo darbo neatliko iki pabaigos – koncerte buvo akimirka, kai vienas žiūrovų minioje uždegė fakelą, nors pirotechnikos į renginį tikrai nebuvo leidžiama įsinešti. Jei, žinoma, šis epizodas nebuvo pačios grupės sugalvotas triukas.
Aštuntą vakaro į sceną žengė „apšildytojai“ – nuo 1981-ųjų gyvuojanti JAV grupė „Suicidal Tendencies“, kurios vizitas į Lietuvą sukėlė melomanų šurmulį.
„Jei atvirai, į šį koncertą einu būtent dėl jų. Nė nesapnavau, kad kada nors jie gros Lietuvoje“, – pasakojo prisiekęs grupės gerbėjas, grupių „G & G Sindikatas“ ir „Dogma“ reperis Kastytis Sarnickas-Kastetas.
„Šios grupės koncertas – vienas geriausių, kokius esu matęs“, – pritarė „Skamp“ muzikantas Viktoras Diawara.
Beprotiškos energijos neiššvaistęs „Suicidal Tendencies“ lyderis Mike'as Muiras per 40 savo pasirodymo minučių žiūrovus užvedė kaip reikiant. Metalą, pankroką ir repą suderinti sugebančios grupės lyderis su savo „firmine“ skarele ant galvos lakstė po sceną, sugebėjo mostais ir raginimais praskirti didžiulę minią, dėkojo lietuviškai ir liejo prakaitą pagal agresyvų „Suicidal Tendencies“ ritmą.
Tai pritrenkiantis vaizdas. M.Muiras – lyg amžinas vaikėzas iš riedlenčių parko, atsisakantis suaugti ir paklusti taisyklėms. Žavu ir linksma – net jei „Suicidal Tendencies“ ir „Slipknot“, atrodo, atstovauja gana skirtingiems muzikos žanrams.
Sceną uždengė užuolaida su gigantišku „Slipknot“ logotipu. Šou prasidėjo simboliškai – prieš „Slipknot“ žengiant į sceną, iš garsiakalbių pasigirdo neseniai mirusio britų dainininko Davido Bowie daina „Ashes To Ashes“.
Uždangai kritus, pasigirdo „Slipknot“ daina „The Negative One“, įsižiebė didžiulis ekranas, į sceną įlėkęs C.Tayloras riktelėjo „Lietuva“ – šou prasidėjo.
Jokių kompromisų – garso tiek, kad tikrai praverstų ausų kištukai. „Padarykit sup...to triukšmo“, – rėkavo C.Tayloras. Du grupės perkusininkai, maniakiškai daužydami būgnus, ant besisukančių platformų pakilo aukštai virš scenos – linksmas ir įsimenantis šou elementas, nuo kurio sunku atitraukti akis.
Ekrane – apsinuoginusios moterys, iš arti rodoma žmogaus akis, kapinės, gyvulių žarnos, kirmėlės. Vaizdai, kuriais garsėja ir „Slipknot“ klipai – gėlyčių ir debesėlių juose dažniausiai nepamatysi.
Kad žiūrėti nebūtų nuobodu, stengiasi visi „Slipknot“ nariai iki vieno – nuo klouno kaukę dėvinčio perkusininko Shawno Crahano iki spygliuotą galvą kratančio klavišininko Craigo Joneso ir po visą sceną besiblaškančio, būgnus ir kitus grupės muzikantus spardančio didžėjaus Sydo Wilsono. Tiesa, visiškai akivaizdu – visas tas tariamas „agresyvumas“ ir „muštynės“ tėra nekenksminga šou dalis. Linksmas metalo cirkas, visus metus trunkantis Helovinas, ir tiek.
Tačiau stipriausia „Slipknot“ grandis atrodo C.Tayloras – pelnytai vienu geriausių metalo vokalistų laikomas amerikietis šėlsta taip, jog atrodo visiškai apsėstas muzikos, besimėgaujantis kiekviena savo pasirodymo sekunde ir nė trupučio netaupantis jėgų. Mokantis ir įspūdingai kriokti, ir melodingai dainuoti (tai puikiai įrodo kita jo grupė „Stone Sour“ ar tų pačių „Slipknot“ hitas „Killpop“), ir net repuoti.
Žiūrovus gal net labiau nustebino ne kaukės, o nesutramdoma energija – beveik dvi koncerto valandas amerikiečiai šėlo taip, jog buvo sunku įsivaizduoti, kokios priemonės jiems padeda tai daryti kiekvieną vakarą.
„Pagaliau mes Lietuvoje. Žinau, ilgai laukėte, atsiprašau, bet pagaliau mes čia. Mes šiandien gerai pasilinksminsime, bepročiai močkrušiai“, – paraginęs visus salėje pakelti rankas, pasisveikino C.Tayloras.
Tiems, kurie nesigilina į „Slipknot“, tiesą sakant, visos jų dainos gali atrodyti vienodos – pragariško tempo ritmas, brutalus vokalas ir kieti gitarų rifai. Tekstai irgi gana panašūs – maždaug, „pasaulis blogas, viskas šūdas, noriu kažką užmušti, vilties nėra“.
Tačiau atsispirti laukinei energijai ir grupės užsidegimui neįmanoma – įtraukia taip, kad nepajusi, kaip prabėgs koncerto valanda.
„Eyeless“, „Disasterpiece“, „I Am Hated“, „Dead Memories“ – žinomi „Slipknot“ kūriniai liejosi nuo pat koncerto pradžios. Jei prie vaizdų ekrane ir skraidančių perkusininkų akys priprato, dėmesį padėjo išlaikyti muzika – „Slipknot“ į programą įtraukė visus didžiausius savo hitus.
Atskirai buvo pagerbtas populiariausio grupės albumo „Iowa“ 15 metų sukaktis – „Slipknot“ sugrojo porą rečiau skambančių jo dainų.
Paskelbus apie“Slipknot“ viešnagę, buvo daug abejonių, ar ši specifinė grupė Lietuvoje turi pakankamai gerbėjų.
Šeštadienį visos abejonės buvo išsklaidytos. „Įjunkite šviesas, noriu pamatyti savo šeimą ir draugus“, – per koncertą į vilniečius kreipėsi C.Tayloras.
Minia suošė – tikslesnio apibūdinimo „Slipknot“ gerbėjams (kuriuos grupė dar švelniai vadina „vikšrais“ ir „lervomis“) nesugalvosi.
Galbūt „Slipknot“ kiek per ilgai privertė laukti pirmojo susitikimo, tačiau jis neturėtų būti paskutinis. Tokius ištikimus, einančius iš proto ir savo dievukų muziką jaučiančius žiūrovus, kokie šeštadienį linksminosi Vilniuje, tikrai pamatysi ne kasdien.
„Dar kartą – nesuprantu, kodėl tiek ilgai čia neatvykome. Nes jūs nuostabūs. Neįsivaizduojate, ką mums tai reiškia. Mes sup...tai mylime jus, Lietuva. Pažadame, kartoju, pažadame – būtinai grįšime“, – rėkė C.Tayloras. Visi atvykę muzikantai taip sako. Bet šįkart, atrodo, tai išties buvo labai nuoširdu.
