Jokios paslapties – įsimenančiais albumo „Aukso pieva“ hitais išgarsėjusi Jurga pastaruoju metu ėjo tokiais keistais keliais, jog kartais atrodydavo, jog savęs ieškodama pametė kompasą. Išsigandę teatrališko projekto „Metronomes“ ir kino filmų įkvėpto albumo „Breaking The Line“, daug jos gerbėjų atsitraukė – nebesuprasdami, ką ji nori pasakyti vis sudėtingesnėmis dainomis.
Jiems būtinai reikia išgirsti „Giliai vandeny“ – trylika dainų, kuriose Jurga pagaliau sugrįžta prie gražios, lengvai melancholiškos, skoningai aranžuotos (su šlakeliu elektronikos) popmuzikos, kurią lengva niūniuoti.
Kartu su prodiuseriu Aurelijumi Sirgedu (kuris yra ir Alinos Orlovos dainų skambesio architektas) Jurga čia įrašė mažiausiai penkias dainas, kurias anksčiau ar vėliau žiūrovai koncertuose prašys pakartoti.
Titulinė „Giliai vandeny“ – jauki ir švelni, apgaubianti kaip kvapnių smilkalų dūmas, folkloro užuominų pilna „Juoduoju baltuoju“ yra kupina tos šilumos ir ilgesio, kuris kadaise išgarsino Jurgos dainą „Nebijok“, elegantiška „Sapnas“ jau yra neblogai „išsukta“ jai sukurto vaizdo klipo.
Bet netrūksta ir įvairovės – čia rasite ir ausiai mielą, tarmiškai dainuojamą lopšinę „Liūlia liūlia“, ir kone Katy Perry hitus primenančią linksmą „Meilė, muzika ir laikas“ (bene labiausiai iš albumo konteksto iškrentantis kūrinys), ir fotomenininko Vito Luckaus istorijos įkvėpta jautrią baladę „Master & Tatyana“ (Jurga rašė muziką apie jį sukurtam filmui).
Naujomis dainomis Jurga vėl pataikė į tą kūrybos lauką, kuriame jos klausytis turėtų norėti ne šimtai, o tūkstančiai, nors, žinoma, bus ir nepatenkintų, kad dainininkė lyg ir vėl suka į komerciškesnę pusę. Bet vis tiek – tai vienas geriausių lietuviškų popmuzikos įrašų per pastaruosius dvylika mėnesių.
Įvertinimas – 9 iš 10. Daina „Meilė, muzika ir laikas“:
