Susitelkęs į verslą, dabar jis augina tris sūnus ir 2015-aisiais sugrįžo su pirmuoju soliniu albumu – tiesa, neketindamas vėl rimtai pasinerti į muzikinį cirką. „Štai aš roko žvaigždė, ir kas gi man pavydi? Būrys apsvaigusių paauglių ir miręs dėdė Vidas“, – dainos „Lūkesčiai ir pasiekimai“ priedainis aiškiai rodo, ką Tomas mano apie muzikanto karjeros perspektyvas Lietuvoje.
Pirmajame „Gravel“ albume, išleistame 2006-aisiais, beveik visos dainos buvo angliškos. Visi solinio albumo kūriniai parašyti lietuvių kalba. Ir parašyti taip, kad stumia į šešėlį daugumą kitų lietuviškų popdainų.
Dainoje „Pilietis“ Tomas ironiškai plėšia apie ištikimybę savo šaliai, net kai spaudžia skurdas, „Laiminga pabaiga“ – apie paaugliškus geidulius, net tris meilės dainas (kuriose taip pat yra tona ironijos) skiria savo žmonai. Žodžiai – dažnai šiurkštūs, bet taiklūs ir be lietuviškas dainas ėdančių banalybių.
Muzika – ramesnė nei anksčiau. Jei trankios dainos „Juokas pro ašaras“ ir „Laiminga pabaiga“ primena „Gravel“ laikus, dauguma kitų kūrinių – gerokai švelnesni, su senamadišku klavišinių instrumentų skambesiu. Anot paties Tomo, kad būtų panašu į grupę „Rondo“.
Ryškiausia albumo daina – titulinė, apie tai, kaip žmogų pradedame iš tiesų vertinti ir mylėti tik per laidotuves. Tikras vidutinio amžiaus vyrų himnas, kurį tiesiog privaloma išgirsti.
Ironija lietuviškoje muzikoje jau seniai neskambėjo taip įtikinamai. Stiprus sugrįžimas, paryškintas rudenį įvykusio koncerto Vilniaus klube „New York“ ir paminėjimo net keliose M.A.M.A. apdovanojimų kategorijose (panašu, kad šioje ceremonijoje jis ir koncertuos). Būtų liūdna, jei tuo viskas ir baigtųsi. Tokie kūrėjai nesimėto. Bet Tomas yra Tomas – darys, kaip jam užplauks, neperkalbėsi.
Įvertinimas – 8 iš 10. Daina „Mylimas vyras ir sūnus“:
