Šiltai ir be didelės pompastikos – taip švęsti savo sukaktį nusprendė žinoma popgrupė.
Kitaip šią šventę ir būtų sunku įsivaizduoti.
Prieš du dešimtmečius debiutavę vaikinai su gitaromis ir 2015-aisiais išlieka Lietuvos scenos paprastumo, nuoširdumo ir romantikos simboliu.
„Labas rytas“, „Ketvirtadienis“, „Amore“, „Sapnų gaudyklė“, „Nuodai“ – šias ir kitas geriausias grupės dainas galima tikėtis išgirsti koncertuose, kuriuose prie „Biplan“ prisidės ir keletas kitų žinomų Lietuvos dainininkų.
Per savo karjerą ir Londone, ir Maskvoje, ir net Albanijoje koncertavusi grupė lieka ištikima savo principams – kuria lietuvių kalba, o dainų versijas rusiškai arba ukrainietiškai įrašo tik išskirtinėmis progomis.
Apie jubiliejines gastroles “Biplan“ vokalistas Maksas Melmanas ir gitaristas Olegas Aleksejevas (beje, jie – pusbroliai) „Lietuvos rytui“ apie jas telefonu pasakojo iš Ukrainos – po pasirodymo Maidano aikštėje, kai šalį krėtė neramumai, grupės muzikantai ten vis dažnesni svečiai.
– Grojate jau 20 metų. Kokia drąsiausia neįgyvendinta muzikinė svajonė liko?
Maksas: Netgi ne svajonė, o tikslas – neišsisemti. Kad ta akimirka, kai suprasime, jog nebeturime ko pasakyti kartu, ateitų kuo vėliau. Kai jau būsime solidaus amžiaus. Arba išvis neateitų.
– Šiuose koncertuose su jumis į sceną kils daug įdomių svečių. Kodėl pasikvietėte būtent juos?
Olegas: Dėl Igorio Kofo – savaime suprantama. „Biplan“ karjeros pradžioje būtent jo grupė „Lemon Joy“ mus daug išmokė, įkvėpė. Buvome jaunesni, pradedantys atlikėjai, o Igoris jau turėjo patirties. Visus tuos 20 metų esame draugai.
O dainininkė Ieva Narkutė mums tiesiog labai patinka – jos balsas, kūryba, charakteris.
Maksas: Mums buvo miela įsivaizduoti, kaip ji kartu su mumis atliks „Biplan“ dainą „Nuodai“. Kiti svečiai – irgi mieli mums žmonės.
Norėjome, kad kiekviename mieste kartu pasirodytų iš ten kilęs atlikėjas. Todėl Šiauliuose prie mūsų prisidės Saulius Urbonavičius-Samas. Kadaise iš apačios į jį žiūrėjome, svajojome tapti tokie kaip „Bix“.
Dabar tai kelia šypseną, nes esame geri bičiuliai, bendraujame kaip lygūs. Be to, mes kadaise grojome „Bix“ jubiliejuje, tad atėjo metas susigrąžinti skolą. (Juokiasi.)
Klaipėdoje kartu gros miesto meras Vytautas Grubliauskas. Nesame su juo daug bendravę, bet mūsų naujausias albumas smarkiai susijęs su jūra. Dainoje „O mes prie jūros“ yra trimito partija, o meras groja šiuo instrumentu.
Sunkiausia buvo sugalvoti, kas prisidės Panevėžyje.
Olegas: Iš to miesto pažinojome tik Kastytį Kerbedį, bet niekaip jo neįsivaizduojame kartu scenoje. Bet tada žvalgyba pranešė, kad Dominykas Vaitiekūnas iš „Liūdnų slibinų“ yra panevėžietis.
Kaune prie mūsų prisidėjo Algirdas Kaušpėdas iš „Anties“. Jam pačiam labai patiko ši idėja. Mums, žinoma, bus garbė.
Beje, gal ir dar svečių atsiras, gastrolės tik prasideda.
– Neseniai su aktore Agne Ditkovskyte įrašėte dainą „Kino filmai“, kuri labai išpopuliarėjo. Ar jai pavyks apsilankyti bent viename jūsų koncerte?
Maksas: Jos balsas skambės kiekviename koncerte. Kaip tai bus, sužinosite atėję.
– „Biplan“ pasivadino pagal lėktuvą. Ar yra tekę juo skristi?
Maksas: Be abejo, net teko iš jo šokti parašiutu iš 800 metrų aukščio. Skraidėme biplanu An-2, labiausiai paplitusiu pasaulyje. Mielai paskraidyčiau dar. Skrenda lėtai, bet užtikrintai. Ir triukšmingai.
– Kuris per visus 20 metų parašytas kūrinys jums patiems atrodo geriausias?
Maksas: Man mieliausi tie kūriniai, kurie netampa hitais, nedažnai skamba radijo eteryje. Pavyzdžiui, „Pusvalandis“, „Paparacai“, „Taksi“, „Švelnumas“ – tai dainos, kurias žino tik ištikimiausi „Biplan“ gerbėjai.
Olegas: O aš manau, kad labiausiai turime būti dėkingi dainai „Labas rytas“, būtent ji mus labai išpopuliarino.
Jai jau beveik 20 metų, klausiausi jos kelis tūkstančius kartų, bet iki šiol neatsibodo.
– Kokią įspūdingiausią dovaną esate gavę iš gerbėjų?
Olegas: Jų buvo labai daug. „Biplan“ turėjo ne vieną gerbėjų klubą, bendraudavome, susitikdavome, jiems nuoširdžiai įdomu viskas, ką darėme.
Pavyzdžiui, esame gavę laikrodį, kuris skaičiuoja laiką atgal, kad niekada nepasentume. Žmonės vis sako, kad mūsų išvaizda nesikeičia. Vadinasi, ta dovana turi poveikį. – Apie popmuzikos žvaigždžių gyvenimo būdą ir turtus kuriama daug mitų. Ką beprotiškiausio su uždirbtais pinigais esate iškrėtę per savo karjerą?
Olegas: Mes visada buvome kuklūs. Kai grupė išgarsėjo, patys nustebom, kad galime sau leisti valgyti kavinėse, po vakarėlio išsikviesti taksi, baruose nežiūrėti į alaus kainą. Net nusipirkti automobilius – tai buvo neįtikėtina.
Maksas: Teisingai pasakyta – mitai apie turtus, ypač Lietuvoje. Mes tikrai nesame ir turbūt niekada nebūsime milijonieriai.
– Kaip norėtumėte gyventi, kurti, atrodyti dar po 20 metų?
Maksas: Jei „Biplan“ tuo metu dar bus, tai – jau didžiausias džiaugsmas. Tikiuosi, dar turėsime ką pasakyti.
Olegas: Norėtųsi gyventi gerai, sočiai, turtingai – ir dvasiškai, ir finansiškai. (Kvatojasi).
– Jei galėtumėte pakviesti į savo jubiliejaus koncertus bet kurį pasaulio žmogų, kam skambintumėte pirmiausia?
Olegas: Rašytojui Ernestui Hemingway. Įsivaizduoju, kad vakarėlis po koncerto tada būtų labai įdomus. Jis pasakotų istorijas, o mes klausytume.
Maksas: Jei iš gyvųjų – Dalai Lama būtų neblogai. Turėčiau ko paklausti. O šiaip norėčiau pakviesti aktorių Bruce'ą Willisą – netgi į sceną, nes jis puikiai groja gitara ir lūpine armonikėle.
Olegas: Tada būtų gerai, kad prie jo prisijungtų aktorius Johnny Deppas – jis irgi groja. Kartu galėtume paimprovizuoti, būtų žiauriai gerai.
