Labai džiaugiamės, kad įtraukėte Lietuvą į „Sepulturos“ jubiliejinį turą. Koks yra jūsų šio vakaro grojaraštis? Ką išgirsime?
Sudėjome dainas iš visos savo istorijos, nuo pradžių pradžios iki vėliausių laikų. Iš visų albumų – po kąsnį.
Iš Estijos į Lietuvą atvykote komfortabiliu turo autobusu. Ką paprastai jame veikiate kelionių metu? Lošiate kortomis, žiūrite filmus, miegate?..
Miegame, rimtai! Tai yra geriausias užsiėmimas kelionėje, kad ir kaip nuobodžiai skambėtų. Miegas, muzika ausinėse, kartais – filmai, pokalbiai su draugais, poilsis. Tokios yra mūsų kelionės. Tiesą sakant, dirbame velniškai sudėtingą darbą, kuris kainuoja daug energijos, todėl kartais reikia ir pailsėti.
O kas jums padeda išlaikyti tokią gerą formą ir šituos įspūdingus bicepsus? Reguliarus sportas, ekologinis maistas..?
Scena yra geriausia treniruočių salė. Be to, visuomet lagaminuose turime tokių gumų, kurias patampome prieš koncertą, pakietiname raumenis. Kita vertus, aš natūraliai esu didelis, masyvus (Juokiasi.).
1992-aisiais, kai „Sepultura“ pirmą kartą koncertavo Lietuvoje, tai buvo absoliutus laisvės gūsis, pirma rimta thrash metal grupė iš Vakarų... Žmonės įsiminė tai visam gyvenimui. Jūs tuo metu dar nebuvote grupės narys, bet vis tiek jau ne kartą koncertavote buvusiose Sovietų valstybėse. Ką jaučiate čia, kokią energiją spinduliuoja žmonės?
Fanai yra vienodi visame pasaulyje, nesvarbu, kad ir kur važiuotum. Bet, žinoma, šalyse, kurios išgyveno cenzūrą, daugelio dalykų draudimą, publika yra išties labai entuziastinga. Ką tik grojome Kuboje, kurioje žmonės iki šiol „Sepultura“ įrašus perka juodojoje rinkoje. Tai yra kažkas tokio, kai matai tuos susijaudinusius veidus. Kalbant apie šią Europos dalį ir brazilus, – tarp jūsų daug bendra. Jūsų vidinė energijos jėga yra labai panaši, devintajame, dešimtajame dešimtmetyje išgyvenote daug panašių emocijų.
Ką galvojote apie tuos laukinius, gerąja prasme, brazilus, kai jie pasiūlė jums prisidėti prie „Sepulturos“?
Galvojau, kad tai – puiki grupė. Mėgau jų muziką, klausiausi gabalų. Nesu iš tų, kurie turi aiškią išankstinę nuomonę. Leidau jiems mane nustebinti...
Jūsų grupė visada deklaravo tiesą, kalbėjo apie tikrą gyvenimą už olimpinių Brazilijos stadionų, skausmingą skurdo realybę, moderniąją vergovę. Kokia yra jūsų muzikos galia? Gal galite pateikti pavyzdžių, kai jūsų ar kitai įtakingai grupei prabilus apie problemas, jas pavyko greičiau įveikti?
Jėga yra tai, kad muzika neturi barjerų, nesvarbu, ką diktuotų poilitika ar religija, – muzika gali sugriauti bet koias sienas. Tai yra puikus dalykas. Žmonės tebeturi aistros keisti tai, kas jiems nepatinka. Vienas pirmųjų mano koncertų su „Sepultura“ (tai įvyko prieš dvidešimt metų) buvo rengiamas prieš badą Brazilijoje. Kvietėme žmones, kas ką turi – nors nedidelį maisto konservų indelį, atnešti ir sudėti į vieną vietą. Tai buvo masyvu… Turime daug draugų muzikantų, tokių kaip „Faith No More“ – jie visada prisideda prie „Sepulturos“ idėjų.
Kaip pasikeitė thrash metal scena jūsų akyse per pastaruosius dešimtmečius?
Daug dalyku pasikeitė, visų pirma – technologijos, žmonės gali „pūstis“ muziką internetu. Įžvelgiu tame ir gerų dalykų – dabar galima išgirsti daugiau grupių iš viso pasaulio. Ir mus tai verčia vis daugiau koncertuoti. Kartais galvoju, kad būtų visai neblogai turėti kokią pertraukėlę, šiek tiek privačios erdvės, kad vėl galėčiau pasiilgti savo vaikinų...
Ką veiksite po šio turo? Gal pagaliau pasimėgausite atostogomis?
Čekijoje gyvena mano šešiametis sūnus. Su juo sutiksiu Kalėdas. Europoje labai gražu per Kalėdas. Taigi, šiek tiek atsipūsiu, o paskui laukia mūsų naujasis albumas. Jis turėtų pasirodyti sausį-vasarį.
Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie šį vakarą bus kartu su jumis „Siemens“ arenoje?
Pasiruoškite kartu kietai atšvęsti „Sepultura“ 30-metį!
Ar patys naktį liksite Vilniuje, apžiūrėsite miestą po koncerto?
Velniškai norėčiau patikrinti šį miestą naktį! Pažiūrėsime, kaip bus.
