Jei 1992-aisiais melomanai būtų pamatę dabartines Lietuvos koncertų afišas, juos būtų ištikęs širdies smūgis.
Dabar garsūs Vakarų atlikėjai į mūsų šalį keliauja kone kas mėnesį, o tais laikais bet kurio jų vizitas buvo be galo svarbus įvykis. Sausakimšuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose surengtas brazilų metalo žvaigždžių „Sepultura“ koncertas jau apipintas legendomis.
Kurti įkvėpė skurdas
Ketvirtadienį Vilniaus „Siemens“ arenoje grupė švęs karjeros trisdešimtmetį. Tiesa, 1992-ųjų ir šių dienų „Sepultura“ – skirtingos. Grupės sudėtį smarkiai pakeitė pykčiai ir nuoskaudos, primenantys draminį Pietų Amerikos TV serialą.
Šiandien grupėje jau nebėra dviejų jos įkūrėjų – dainininko Maxo ir būgnininko Igorio Cavalerų. Italų diplomato ir brazilų manekenės šeimoje gimę berniukai anksti patyrė traumą – netikėtai mirus tėvui, pasiturimą kasdienybę pakeitė skurdas.
Liūdesį ir įniršį jie išliejo įkūrę grupę, kuri per kelerius metus tapo vienu ryškiausių trankaus metalo reiškinių. Albumai „Schizophrenia“ (1987 m.) ir „Beneath The Remains“ (1989 m.) išpopuliarėjo visame pasaulyje. 1991-aisiais muzikos festivalyje Rio de Žaneire grupė grojo 110 tūkstančių žiūrovų.
Kivirčo priežastis – moteris
Karjeros kreivė kilo, „Sepultura“ įrašai buvo parduoti 20 milijonų tiražu, tačiau 1996-aisiais su grupe skandalingai atsisveikino vokalistas M.Cavalera.
Tikrosios priežastys paaiškėjo vėliau. Pasirodo, reikia ieškoti moters. Kitus „Sepultura“ narius erzino Maxo žmona Gloria – grupės vadybininkė. Jiems vaidenosi, kad dainininko sutuoktinė pirmiausia rūpinasi jo interesais ir skaldo grupės vienybę.
Grupė pareikalavo atleisti vadybininkę. Maxas nesutiko ir išėjo pats.
Pasikeitę, bet nepalūžę
„Sepultura“ nesubyrėjo: šiandien grupėje groja du senbuviai – nuo 1985-ųjų joje muzikuojantis bosistas Paulo Jr. ir pora metų vėliau prisidėjęs gitaristas Andreas Kisseris.
M.Cavaleros vietą beveik prieš 20 metų užėmęs amerikiečių vokalistas Derrickas Greenas sugebėjo pelnyti gerbėjų simpatijas, su juo grupė porą sykių jau lankėsi Lietuvoje. „Buvo laikas, kai „Sepultura“ be M.Cavaleros atrodė neįsivaizduojama. Bet D.Greenas jį puikiai pakeitė“, – skelbia muzikos portalas allmusic.com.
Vietą prie mušamųjų komplekto prieš ketverius metus užėmė jaunas būgnininkas Eloy Casagrande. Šios sudėties grupė užpernai įrašė albumą „The Mediator Between Head And Hands Must Be The Heart“, o šiuo metu keliauja per pasaulį švęsdama „Sepultura“ trisdešimtmetį ir grodama per visą karjerą sukurtus geriausius kūrinius.
„Jie ir dabar yra pageidaujami daugelio festivalių. Praeitis praeitimi, tačiau ši grupė išlieka aktuali. Klausytojai tikrai neliks nusivylę“, – tvirtino į Vilnių „Sepultura“ pakvietęs festivalio „Roko naktys“ rengėjas Algirdas Barniškis-Blėka.
Iš pirmų lūpų
Aidas Puklevičius:
„1992-aisiais vykęs „Sepultura“ koncertas Vilniuje buvo neeilinis įvykis. Pažįstami pasakojo, kad moterėlės traukinyje Mažeikiai–Vilnius žegnojosi, nes jis buvo pilnas metalistų. Juoda nuo metalistų odinių striukių buvo aplink visą Nerį. Koncerto pradžioje mes sau pasakėme, kad esame ne kokie „pacanai“, tik pirmą kūrinį parteryje paklausysime, o po to lipsime audiofiliškai mėgautis į tribūną. Kur tau. Išbuvome prie scenos kratydami galvas iki pat pabaigos. Vienu metu atsisukau į tribūnas, tai tokio vaizdo Vilniuje daugiau, ko gero, nebematysiu – 5000 metalistų atsistoję, įsitvėrę į metalinius turėklus ir visi krato galvas. Tai buvo, yra ir bus vienas įspūdingiausių mano matytų koncertų, nors dabar klausausi kitokios muzikos ir važinėju į kitokius pasirodymus.“
