Menininkas Vidas Bareikis ketvirtadienio vakarą surengė premjerą – Vilniaus menų fabrike „Loftas“ pristatė jau trečiąjį savo albumą „Klausimai“, kuriame – nemažai provokacijų.
Režisierius, aktorius, dainininkas savo nuomonę rėžia be užuolankų, tačiau šįkart atrodo itin konkretus ir net kiek aršus.
Prieš porą savaičių pristatyta daina „Babkės“ negailestingai išjuokia prodiuserius, kurie muzikoje mato tik pinigų mašiną.
Vietoj kvietimo į koncertą Vidas išplatino nuotrauką, kurioje – lėkštėje maisto produktais nupieštas interneto žvaigždės Monikos Šalčiūtės veidas. Užuominų apie Lietuvos pramogų pasaulio tuštybę yra ir daugiau.
„Šiame koncerte galite tikėtis dvigubos dozės ritmo, kraujo, lietaus, krūvos „babkių“, daug meilės ir klausimų“, – su tipiška ironija žada 29-erių menininkas, „Lietuvos rytui“ atskleidęs albumo kūrimo užkulisius.
– Albumas vadinasi „Klausimai“. Koks klausimas jums pačiam dabar labiausiai neduoda ramybės?
– Sutapimas – Nacionaliniame Kauno dramos teatre repetuoju spektaklį pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“. Vienas didžiausių klausimų man – žmogaus pareiga. Ar mes esame tik apie valgymą, gerovę ir miegą svajojantys gyviai, ar vedami neribotų proto galimybių galime iš savęs pareikalauti šiek tiek daugiau. Iš to seka – tai vis dėlto būti ar nebūti?
Šią vasarą vienas man artimas žmogus pasirinko nebūtį. Tik tada pajutau tikrą mirties šaltį. Supratau, kad tie kažkada man buvę tik statistiniai mūsų šalies žmonių, kurie savo noru pasirenka nebūtį, skaičiai tapo asmenine istorija.
– Šįkart albumą kūrėte su žinomais elektroninės muzikos prodiuseriais Leonu Somovu, Tomu Narkevičiumi-Fingalicku, hiphopo grupės „G & G Sindikatas“ nariu Donatu Juršėnu. Bardas su gitara V.Bareikis mirė?
– Manau, kad tas dėliojimas į stalčiukus yra normų ir tradicijų klausimas. Ar Andrius Mamontovas su grupe yra rokeris, o su gitara – bardas? Koks skirtumas? Kiekvienas yra pirmiausia kuriantis žmogus, o visa kita – tik mums primetamos taisyklės bei normos. Šiame etape norėjosi kiek kito skambesio.
– Daina „Babkės“ – akivaizdi pašaipa iš muzikos kaip verslo, prodiuserių raginimo kurti paprasčiau dėl pinigų. Ar pats esate susidūręs su tokiais pinigų kalėjais?
– Išgirdę dainą, net keli šios srities kolegos parašė man – „pastabą supratau“. Nors tai tikrai nebuvo apie juos, tikriausiai atpažino save. Problema ne ta, kad kažkas uždirba, aš ir pats gyvenu iš muzikos. Bet ar pinigai didžiausias tikslas?
– Kiek jums pačiam svarbūs pinigai? Ar jaučiatės uždirbantis pakankamai?
– Suprantu mūsų nykštukinės šalies kontekstą. Kartais gaila, kad nesame kiek didesni ir naujo albumo pristatymo gastrolės baigiasi penkių miestų aplankymu, o ne trunka metus. Bet nesiskundžiu, gyvename konservatyviame, truputį provincialiame, bet Šiaurės Europos rojuje.
– Dainose yra lengvai suprantamų užuominų į Lietuvos pramogų pasaulio reiškinius ir net konkrečius asmenis. Į koncertą šį vakarą nemokamai įleisite Monikas, o daina „Monikos pasaulis“ tikriausiai yra apie M.Šalčiūtę. Nebijote su žmonėmis susipykti?
– Šiuo metu tikrai nebijau nieko. Kaip jau minėjau, mirties akivaizdoje viskas tampa paprasta ir nereikšminga. O naujojo albumo socialinė linija – tai mano pastebimi paradoksai ir absurdai. Jie mane stebina, juokina ir įkvepia kurti.
– Daug dėmesio sulaukė jūsų pamąstymai apie radijo ir TV laidų vedėjus „radistus“ – jų humorą ir pašaipas pavadinote dideliu blogiu. Ar jie jus tikrai taip piktina?
– Kalbu apie tai, kas man atrodo svarbu, todėl ir paliečiau šią temą. Nesu Hitleris, kad cenzūruočiau lietuvišką muziką ar pramogų pasaulį, bet niekada netylėsiu matydamas žmonių bukinimą ir požiūrį – „debilams tiks, tai ko čia jaudintis“.
– Ar jūsų žmona dainininkė Jurga Šeduikytė prisidėjo prie naujų dainų? Anksčiau esate kūrę kartu.
– Sąmoningai šiame etape atsitraukėme vienas nuo kito kūrybos. Aš nesikišau į Jurgos naujojo albumo reikalus, o ji man padėjo tiesiog perimdama namų rūpesčius ir palikdama laisvę kurti. Manau, taip išlošė abi pusės. Nereikėjo gaminti „išspaustai linksmos ir aktyvios Jurgos“ bei „susitvardančio ir ramaus Vido“. Labai ačiū Jurgai, kad ji šalia.
– Ką apie jūsų muziką mano septynerių sūnus Adas?
– Jis jau pasmerktas bendram sceniniam gyvenimui, daug keliauja kartu. Kartais jis savo noru pašoka breiką, kaip viename mano klipų vaizduojama, kartais padainuoja.
Stebiuosi, kaip greitai vaikai siurbia informaciją į save. Septynerių metų vaikas muzikinėje kompiuterio programoje jau dėlioja kūrinius. Labai savitai ir tik jam suprantamai.
Beje, vienoje albumo dainų skambės vaikų choriukas, dainuojantis „tai tiktai dar viena liūdna Lietuvos reperio diena“. Šiame choriuke girdėti ir Adas. Manau, tai jo mėgstamiausia daina.
– Po prekybos centrą, pristatydamas klipą „Babkės“, vaikščiojote su aukso spalvos kelnaitėmis. Ar yra idėja, kurią norėjosi įgyvendinti, bet net ir jums to pasirodė per daug?
– Kol kas dar neatsisakiau nieko. Dauguma minčių yra paties sugalvotos, todėl svarbiausia, kad tie sumanymai nebūtų destruktyvūs ir ką nors asmeniškai žeidžiantys.
Jei kas nors tame išvysta save, piktinasi tuo ar džiaugiasi – manau, tikslas pasiektas. Svarbu, kad tai verčia mąstyti, o ne tik pilti alų į save ir stiklinėmis akimis komentuoti naują ekrano storulį.
– Blaškotės tarp teatro ir muzikos. Jei reikėtų rinktis – esate labiau režisierius ar muzikos atlikėjas?
– Kažkada bandžiau savyje užgožti tam tikrus dalykus, atsakyti – tai vis dėlto teatras ar muzika? Klasika ar gatvės kultūra? Dabar man svarbiausia gyventi, o formą padiktuoja laikas ir aplinkybės.
Skandalinga V.Bareikio daina „Babkės“:
