Prodiuseris Einius Jarutis jau yra gerai žinomas Lietuvos popscenoje – kaip dueto su dainininku Artūru Žabu-Beissoul, sėkmingai koncertuojančio ir už šalies ribų, muzikinės „smegenys“.
Elektroninės muzikos kūrėjo fantazija, akivaizdu, į tą projektą tiesiog nesutelpa – todėl dabar jau galima įsigyti ir jo solinį albumą.
Tokie dalykai kartais kvepia tiesiog išpuikimu ir noru labiau pareklamuoti savo vardą, tačiau šiuo atveju taip nėra. „808“ (pavadinimas – tikriausiai užuomina į legendinę ritmo mašiną „Roland TR-808“) skambančios muzikos nereikia gretinti su Beissoul ir Einiaus hitais – čia skamba mažiau komerciška, beveik jokioms radijo stotims netinkama, gana tamsi ir „pikta“ elektroninė muzika.
Viskas prasideda primityviai kalančiais techno ritmais ir duokle kompiuteriniams žaidimams „Running Pacman“. Dar keliolika minučių viskas lekia tuo pačiu, laužytų ritmų, kraipytų elektroninių garsų, net užuominų į dabstepo stilių keliu.
Einiaus prievartaujami sintetiniai garso tembrai staugia, žviegia, vaitoja (kūrinys „Decepticons Alive“ yra tikras išbandymas ausų būgneliams), keliose vietose pasigirsta balso nuotrupos, bet didžioji muzikos dalis – instrumentinė. Dažnai – tokia, greta kurios, pavyzdžiui, agresyviųjų britų „The Prodigy“ kūryba atrodo gana švelni.
Kai jau pradedi galvoti, kad visas albumas bus labai neįvairus, tempas lėtėja, atsiranda lyrikos – melodingi kūriniai „Faceless“, „Iceland“, „Morning In Khreschatyk“ (įkvėptas dažnėjančių koncertų Ukrainoje) puikiausiai tinka užsimerkus klausytis hamake.
Kūrinyje „No Sugar“ pasigirsta gitaros garsai, o „Jane?“ – po efektų kalnu paslėptas vokalas. Ambicijų ir polėkio šiuose dvidešimtyje kūrinių – daug, tačiau aranžuotės ir į krūtinę kalantys bosiniai garsai kartais atrodo pernelyg vienodi. Elektroninės muzikos festivaliuose tikrai „sueis“, tačiau reikia pripažinti – išklausyti visą albumą daug kam bus per didelis iššūkis.
Įvertinimas – 7 iš 10. Visas albumas nemokamai:
