Apie tai, koks gyvenime buvo scenoje nuolat besišypsantis maestro Stasys Povilaitis „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi buvusi estrados dainininkė Ona Valiukevičiūtė, dainininkas Edmundas Kučinskas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Ramūnas Zilnys.
– Pone Edmundai, maestro liga daug kam buvo netikėta žinia. Jo žmona pasakė, kad prasti popieriai. Ar Jūs kažką žinojote?
– Galvoju, kad apie šią baisiąją ligą žinojo tik šeimos nariai, artimiausi giminaičiai, gydytojai. Kiek teko bendrauti su bendromis kolegomis, tai nė vienas nežinojo. Visi žinojo, kad Stasys turi diabetą, leidžiasi insuliną, tačiau su ta liga žmonės vaikšto, dainuoja, dirba. Šių metų pradžioje buvo reklaminiai laidų filmavimai prieš mano jubiliejinius koncertus arenose, paprašiau, kad jis dalyvautų. Jis sutiko ir nė pusės žodžio neužsiminė apie tą ligą, bet ganėtinai gerai atrodė.
– Artimai su juo bendravusi žurnalistė Daiva Rinkevičiūtė pasakojo, kad maestro net ir sirgdamas neypatingai prisileido žmones prie savęs, kad jo nepamatytų silpno, sergančio. Pone Kučinskai, ar tai būdinga Stasiui Povilaičiui?
– Jis niekada neužkraudavo savo problemų, jis pats viską spręsdavo ir šita prasme buvo užsidaręs. Natūralu, žmogus sergantis, atsiranda pakankamai rūpesčių. Kam tai viešinti.
– Jis smarkiai rūkė.
– Taip. Kavos puodelis ir cigaretė.
– (R. Zilnys) Mano paskutinis susitikimas su juo buvo rūkomajame, per M.A.M.A. apdovanojimus. Visada atėjęs į laidos filmavimą, koncertą, žinojai – eik į rūkomąjį, pastovėk ten 20 minučių ir jei Stasys Povilaitis ten dalyvauja, jis ten ateis. Jam labai nepatiko, kai Lietuvoje buvo uždrausta rūkyti patalpose, bet jis tai sakydavo krizendamas.
– Pone Edmundai, jis nenorėjo atsisakyti šio įpročio?
– Atsimenu, jis juokais yra sakęs, kad jokių malonumų daugiau gyvenime nebelieka, o kam gyventi.
– Ponia Onute, maestro pažįstate labai seniai. Papasakokite, kokia jūsų pažintis, koks S. Povilaitis buvo ne scenoje?
– Pirmiausia noriu pareikšti užuojautą jo žmonai Birutei ir dukrai Agnei. Su Stasiu susipažinome universitete, Tauro bendrabutyje, buvom trečiakursiai, kartu vienoje virtuvėje kepdavom bulves. S. Povilaitis tuo metu buvo garsus, visos filologės norėjo su juo susipažinti. Vėliau ne kartą teko su juo bendrauti.
Kompozitorius Mikas Vaitkevičius labai mylėjo Stasį, rašė jam dainas, jo autoriniuose koncertuose visada susitikdavom. Rūkydavo jau jis tada. Reikia stabtelėti ir pagalvoti, jeigu tokie žmonės, kaip Stasys, surūkydami po pakelį per dieną gali išeiti, tai verta susimąstyti. Su Stasiu teko dalyvauti daugelyje koncertų, jam buvo galima pavydėti daug ko.
Aš galėjau pavydėti to, kad jis pats galėjo kurti sau tekstus. Vieną dainą ir aš esu pasiskolinus – „Sudeginti tiltai“, nes buvo nuostabus tekstas. Jis mokėjo pasirinkti užsienietišką repertuarą ir, matyt, atrado, kad gali kurti puikius tekstus. Taip pat jis sugebėjo puikiai pats save prodiusuoti.
– Telefonu mūsų klausosi Vitalijus Pauliukas, legendinio ansamblio „Nerija“, kurioje dainavo S. Povilaitis, narys. Pone Vitalijau, žinau, kad Jūs ir kiti „Nerijos“ kolegos nepraradote vilties, kad maestro pasirodys jubiliejiniuose „Nerijos“ koncertuose lapkričio mėnesį, jis ir vesti šį renginį planavo. Ženklų nebuvo, kad sunkiai serga?
– Iš šalies tikrai nesimatė. Jautėm, galvojom, kad tikrai susitiksim lapkričio mėnesį. Labai gaila, sunku kalbėti apie kolegą, kurio ką tik netekome.
– Ar „Nerija“ išgarsino S. Povilaitį, ar S. Povilaitis ansamblį?
– Ansamblis išgarsėjo, ne Stasys išgarsino, bet tikrai padėjo. Ansamblio vadovas šviesios atminties Romualdas Bieliauskas sukvietė tokius muzikantus, į kuriuos žmonės atkreipdavo dėmesį. Jie sukeldavo juoką, mizanscenas padarydavo.
– Ramūnai, S. Povilaitis vadinamas ne tik scenos legenda, bet lietuviškuoju Franku Sinatra. Ką prarado Lietuvos muzika jam išėjus?
– Pirmiausia tūkstančiams klausytojų labai mylimą atlikėją, į kurio koncertus niekad nebenueis. Taip pat tam tikrą estrados simbolį, pavyzdį. Mano akimis, jis yra pats populiariausias Lietuvos estrados atlikėjas. Šiandien man buvo labai įdomu pasižiūrėti socialinius tinklus. Yra daugybė jaunų, populiarių atlikėjų, kurie ten reiškia nuomonę visais įmanomais klausimais. Jokios paslapties, kad į vyresnės kartos atlikėjus jie žiūri atsargiau, skeptiškai, su tam tikra pašaipėle, tai natūralu.
Apie S. Povilaitį niekas negali pasakyti jokio blogo žodžio, atvirkščiai. Jam esant gyvam visi sakydavo tą patį, kad kai jis įeina į kambarį, jie visi pradeda elgtis tvarkingiau, klausosi, ką jis kalba, nes jis buvo Lietuvos estrados milžinas. Jis mėgdavo jaunimą patraukti per dantį, bet niekad nedarydavo to piktai, mėgdavo duoti patarimų.
Man labai įstrigo interviu su juo prieš dvejus metus. Jis sakė, kad viskas yra gerai, yra talentingo jaunimo, tačiau dviejų dalykų negali pakęsti – dainų tekstai yra absoliučiai kraupūs ir scenoje atlikėjai nesugeba ištarti teksto.
– Linas Adomaitis yra pasakojęs, kad būdavo pastabų net dėl batų.
– Netekom vieno žmogaus, kuris turėdavo teisingą požiūrį į scenos kultūrą. Jis nesuprasdavo, kaip galima negerbti scenos.
– (E. Kučinskas) Atsimenu, kažkurioje laidoje sėdėjau su tuo kostiumu, su kuriuo dainuosiu. Mūsų laikais prodiuseris iš karto būtų kirtęs per atlyginimą, niekas su sceninėmis kelnėmis sėdėt neleisdavo.
Lietuva prarado visų laikų populiariausią Lietuvos estrados dainininką. Niekam nekelia abejonių išskirtinis balso tembras, dikcija, tarimas, muzikalumas, buvo fantastiškas dainų tekstų autorius. Jis buvo teisingas žmogus, niekad nepereidavo kelio kitam, nebuvo intrigantas, niekad nevesdavo jokių užkulisinių žaidimų. Jei reikdavo, jis tiesiai šviesiai pasakydavo.
– Pone Edmundai, man susidarė įspūdis, kad maestro buvo labai kritiškas, rėžiantis viską tiesiai šviesiai.
– Man taip neatrodo. Jis buvo išmintingas. Vienu metu „Nerijoje“ buvo vyriška kompanija, su Stasiu vakarojant galėjai kalbėti, ką tik nori. Žinojai, kad jis niekada neleptels to, ko nereikia. Jis žinodavo, kur taikliai pasakyti, kur patylėti.
– Man teko jį kalbinti visuomenei aktualiais klausimais. Jis nebuvo atitrūkęs nuo politikos, ekonomikos?
– Šiandien klausiausi laidos ir paleido Stasio įrašus. Jis labai mokėjo dėstyti savo mintis. Lietuvoje neatrasim antro tokio žmogaus, dainininko, kuris galėjo taip taikliai bet kokiose sferose taip aiškiai dėstyti mintis.
– Neturėjo minčių pasukti į politiką?
– Jis buvo per daug protingas, kad eitų į politiką. Neabejoju, kad jam buvo dešimtys pasiūlymų.
– (O. Valiukevičiūtė) Ne paslaptis, kad apie daugelį estrados dainininkų yra sukurta įvairių pletkų ir mitų. Pasakykit, ar apie Stasį buvo sukurta kokių nors mitų? Nebuvo. Jo šeima buvo Birutė, Agnytė, o tie visi pletkai praeidavo.
– Žmonos su maestro viešumoje nebuvo matyti.
– Ji labai daug jam padėjo gyvenime. Teko būti gastrolėse, kai „Nemuno žiburiuose“ teko dirbti kartu. Niekas nežinojo apie jokias ligas, bet mačiau, kaip Birutė juo rūpinosi. Buvome Kamčiatkoje, Tolimuose Rytuose, ten dažnai nebūdavo ko valgyti, bet Birutė visada surasdavo, kad būtų pamaitintas ir Stasys, ir šalia esantys.
Reikia džiaugtis, bet Stasys sulaukė dėmesio, įvertinimo iš savo publikos, kuriai jis atidavė viską iki paskutinės akimirkos – gražiausių žodžių.
– Ramūnai, S. Povilaitis turėjo talentą suderinti kelioms kartoms skirtą muziką. Ar čia sėkmės receptas? Ar niekas negali jo sėkmės pakartoti?
– Su estrada siejami vyresnės kartos atlikėjai. Jis labai mėgo tai, ką darė ir tai labai matėsi. Jis turėjo puikią scenos kultūrą, jo pasirodymus žiūrint visada būdavo gražu. Jis sugebėdavo įeiti į tas scenas, į kurias jo kartos kiti atlikėjai nesugebėjo.
Kai atsirado projektas su „Rebelheart“, buvo dainų roko versijos, 1998-1999 metais visiems buvo keista, kas gi čia vyksta. Tada ir jaunimo klubuose prasidėjo S. Povilaičio koncertai, visiems buvo įdomu. Šiandien kalbėjau su dainininku Mantu Jankavičiumi, pasakojo, kaip prieš kelis metus M.A.M.A. apdovanojimams išdrįso su S. Povilaičiu padaryti dainų popuri. Sakė, kad drebančiomis kojomis ėjo pas S. Povilaitį, nes buvo įsitikinęs, jog jis atsisakys, bet jis pasakė, kad idėja įdomi.
– Pone Edmundai, jis sakė, kad nemato reikalo eiti į televizijos projektus, jokios naudos tame nematė.
– Dabar visiškai kitokie laikai. Jeigu žmogus turi kažkokį bagažą ir viešumoje yra žinomas, laimi tas, kuris mažiau dalyvauja televizijos projektuose.
– 50 metų scenoje. Kaip išsilaikyti?
– Pasakykit man 3-4 pavardes žmonių, kurie išsilaikė. Turbūt nerasim. Dėl projektų su jaunomis grupėmis, tai galvoju, kad pagrindinis jo sėkmės dalykas yra išskirtinis balso tembras. Jis tinka 70 metų žmogui, ta ekspresija, tarimas, sultingas tembras tinka ir jaunatviškai, roko grupei. Klausantis jo projektų, pavyzdžiui paskutinis yra „Palanga“ su ŽAS, atrodo, kad dainuoja ganėtinai jaunas roko atlikėjas.
– Kokia Jums jo šlagerių daina labiausia patinka?
– Mano dainavimas apskritai prasidėjo nuo S. Povilaičio dainų. Vasaros metu Palanga tapdavo kultūros centru, visi žymesni dainininkai atvažiuodavo dainuoti kavinėse. Stasys dainavo, o aš akompanuodavau akordeonu. Jis man yra sakęs, kad aš geriausias jo dainų imitatorius.
– S. Povilaitis apie Jus, kai jo paklausė, ar žino, kad Edmundas Kučinskas visada norėjo prilygti Jums, atsakė: „Kažin, ar tik nepralenkė“.
– Tai daug ką pasako apie žmogų. Jis žinodavo savo vertę. Man kartais atrodydavo, kad jis būdavo arogantiškas, bet sugebėdavo reikiamą akimirką ištarti reikiamus žodžius.
****
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
