Aštuntąjį albumą „When I'm Free“ prieš mėnesį išleidusi 39-erių atlikėja vos prieš kelias dienas pradėjo gastroles – vilniečiai jos naują programą išgirdo vieni pirmųjų.
Tiesa, pasitvirtino nuojauta, kad su Peteriu Gabrieliu ir „Koop“ bendradabiavusi, viena ryškiausių šių dienų Skandinavijos atlikėjų laikoma Ane Brun Lietuvoje nėra labai žinoma – rūmų salė toli gražu nebuvo pilna.
Gaila, nes jautrios, intymios, nekvailos popmuzikos atlikėja tikrai turi ką pasiūlyti. Ir ne tik ji. Ane pasirodymą „apšildė“ jos bičiulė iš Stokholmo – alternatyvios muzikos gerbėjams gerai žinoma atlikėja Mariam The Believer (dueto „Wildbirds & Peacedrums“ narė).
Prieblandoje viena su gitara ir elektroniniais efektais koncertavusi moteris stipriu balsu piešė baugokus vaizdinius – šiek tiek primindama britų dainininkę Anną Calvi. Keli jos kūriniai susiliejo į keliolikos minučių svaigų kokteilį, po kurio garsiai aidėję plojimai parodė, kad lietuviai prarijo šios įdomios muzikos kablį. Nors ji ir labiau tinka hipsterių klubams, o ne Kongresų rūmams. Bet būtent lyg į menišką barą, o ne į solidžią salę, atėję atrodė ir pusė koncerto žiūrovų, tad viskas čia gerai.
Tarp dainų Mariam Wallentin (tikrasis dainininkės vardas) atrodė labai kukli ir vis kartojo, kokia garbė jai „apšildyti“ Ane pasirodymą, nors šiaip dar neaišku, kuri iš jų po keleto metų bus didesnė žvaigždė – sekti Mariam The Believer karjerą tikrai verta.
Prieš devintą vakaro į sceną žengusi Ane iškart dėmesį atkreipė vaizdu – tiek ji, tiek šeši grupės muzikantai pasipuošė baltais drabužiais.
„Tai tik antras mūsų koncertas šiame ture, pagrosime jums daug dainų. Smagu čia būti pirmą sykį“, – pasisveikino A.Brun.
Prieš koncertą interviu lrytas.lt ji skundėsi, kad kritikų dažniausiai yra lyginama su dviem garsiomis moterimis – Kate Bush ir Bjork. Stokholme gyvenančios norvegės nuomone, šie palyginimai neturi pagrindo.
Tačiau klausantis koncerto aišku, iš kur tie palyginimai atsirado. Prietema, šamaniški Ane judesiai, aukšti balso viražai ir tiek scenoje, tiek užkulisiuose kuriamas „kiek priplaukusios“, paslaptingos menininkės įvaizdis – lyg nužengęs iš K.Bush vaizdo klipų, o manieringi spygčiojimai (kai kuriuose kūriniuose) išties primena islandės Bjork pasismaginimus.
To nepasakysi apie pačius kūrinius – įdomiai išvystyti, su ilgais instrumentiniais intarpais, puikiai skambantys (Ane atsivežtoje šešių muzikantų komandoje yra grojančių ir ksilofonu, smuiku bei kontrabosu).
Kartais tai primindavo melomanišką išsišaipymą iš popmuzikos hitų, kartais – net link „Pink Floyd“ linkstančią meditaciją, kartais – elektroninę muziką, kartais – net lengvą džiazą ar kai kurias Alinos Orlovos dainas. „Protinga popmuzika“ – turbūt taikliausias apibūdinimas.
Koncertui įsibėgėjus, Ane į rankas paėmė gitarą ir į sceną vėl iškvietė „apšildytoją“ Mariam The Believer. Atlikėjos kartu sudainavo keletą kūrinių. Tarp jų – naujame A.Brun albume skambančią dainą „You Lit My Fire“, skirtą visoms kovotojoms už moterų teises.
Koncerto pabaigoje iškviesta bisui, ji sudainavo Beyonce hitą „Halo“ – „nurengtą“, jausmingą šios dainos versiją su akustiniais instrumentais, kuria anksčiau susižavėjo keli svarbūs JAV žurnalai ir interneto svetainės. O tada paėmė į rankas akustinę gitarą ir taip pat nuoširdžiai atliko „All We Want Is Love“ – vieną švelniausių naujojo albumo dainų.
„Viena mano pusė bendraujanti, judri ir linksma, bet kita labai uždara ir kukli“, – prieš koncertą lrytas.lt prisipažino A.Brun.
Scenoje ji sugrojo keletą dainų, kurios, pati sakė, yra apie meilę – ir gana asmeniškos. Bet niekada viešumoje nėra prasitarusi, ar turi mylimą žmogų, neįsileidžia fotografų į savo namus Stokholme – Švedijos sostinėje norvegė gyvena jau daug metų. Apsinuoginti renkasi per muziką, o ne bulvarines istorijas.
Tačiau panašu, kad šeštadienį ją išgirdusiems to visiškai pakanka – žiūrovai atrodė rimtai susidomėję norvegės kūryba. Tiek, kad tikrai eitų į jos koncertą dar sykį. Tik sunku prognozuoti, ar tokių progų Lietuvoje dar bus.
Prieš koncertą feisbuke pasidžiaugusi, kad visi bilietai į jos koncertą Londone išpirkti, Lietuvoje A.Brun tiek žiūrovų dėmesio nesulaukė. Vilnius – ne Londonas, čia įdomesni ir radijo nenuzulinti užsienio atlikėjai didelių stebuklų tikėtis negali. Bet šįkart lietuvių vangumas tiek nuvylė – A.Brun sugrojo gražų, įvairaus amžiaus žiūrovams patikti galėjusį koncertą, kurį išgirsti tikrai buvo verta.
