Buvęs kultinės grupės „Gravel“ lyderis vis dar turi didelį būrį gerbėjų, pasiilgusių jo muzikos ir ironijos, nors naujų kūrinių iki šių metų vidurio nebuvo išleidęs septynerius metus.
Lietuvos muzikos pasaulyje tai – nemenkas įvykis. 2008-aisiais iširus vienai įdomiausių šalies roko grupių „Gravel“, jos lyderis Tomas Sinickis per tuos 7 metus koncertavo tik keletą sykių.
Penktadienį Vilniuje jis pristatė naują, pirmajį solinį albumą „Mylimas vyras ir sūnus“. Į koncertą rinktis jis ragino klausytojus iš visos Lietuvos – nes daugiau pasirodymų tiesiog neplanuoja. Kvietimas buvo išgirstas – Tomui paklausus, kas atkeliavo iš Kauno, pakilo bent trisdešimt rankų.
Ironiškais tekstais ir pomėgiu kritikuoti tiek politikus, tiek Andrių Mamontovą pagarsėjęs Tomas prieš dešimtmetį atrodė tiesiog įžūlokas scenos chuliganas.
Tačiau tai jam nesutrukdė su „Gravel“ laimėti „Bravo“ apdovanojimo ir gauti darbo net keliose televizijos laidose.
Jis sako, kad dar tais laikais pasisotino pramogų pasauliu, iš kurio neuždirbsi padorių pinigų. Jis ir dabar kviečiamas į TV projektus, bet ne už tokias sumas, kurios domintų. Skaitmeninių technologijų versle besisukantis 33-ejų vyras teigia įrašęs albumą tik dėl noro pradžiuginti tris savo sūnus.
Vien lietuvių kalba įrašytų dainų garso korekcijos buvo daromos garsioje Londono studijoje „Abbey Road“. T.Sinickis apskaičiavo, kad dėl šio trumpo sugrįžimo į muziką patirs mažiausiai 5 tūkstančius eurų nuostolių.
„Gal kartą per metus galėčiau pagroti kokiame festivalyje, bet pats savo koncertų turbūt neberengsiu. Nuolat koncertuoti nenoriu, o groti be progos neįdomu.
Dabar yra proga – naujas albumas. Bilietus puikiai pirko, nežinau kodėl, gal nieko kita įdomaus šiandien Vilniuje nevyksta. Bet pasiruošimas koncertui suėdė labai daug laiko. Tiesiog negaliu tiek jo aukoti. Kasdien po tris valandas repetavome, aš jau senas, man nugarą skauda, nes gitara sunki. Laukiau penktadienio kaip išganymo“, – sakė Tomas.
Koncertas prasidėjo be jokių „apšildančių“ grupių ir įžangos kalbų – kiek po aštuntos vakaro į sceną išėjęs (ir vėliau atsiprašęs, kad vėlavo dešimt minučių, nes lauke vis dar rikiavosi ilga žiūrovų eilė) Tomas užgrojo bene trankiausią albumo kūrinį „Juokas pro ašaras“ ir „Led Zeppelin“ įrašų perklausų kadaise įkvėptą „Gravel“ dainą „Kur žiūri mamos, kur žiūri tėvai“.
Naujo albumo kūriniai (kai kuriuos, rimtu veidu tikino Tomas, įkvėpė grupės „Rondo“ kūryba) maišėsi su „Gravel“ dainomis, dėl kurių žiūrovai suošdavo po pirmų kelių natų. „So What“ ir „Foreign Policy“ sulaukė tiek plojimų ir žodis žodin dėliojamų lūpų, lyg kas antras žiūrovas būtų pagal jas mažų mažiausiai įsimylėjęs ar pirmą kartą pasibučiavęs.
Akivaizdu – bent pusė salės šį kiek cinišką kūrėją įsimylėjo dar tos grupės laikais. „Jūs visi užaugot“, – pastebėjo Tomas.
Gravel“ dar 2008-aisiais susipyko scenoje ir išsiskirstė, kai Tomas netikėtai paskelbė, jog grupės nebėra, ir čia pat išdalijo žiūrovams savo gitaras. Šioje grupėje grojo ir jo brolis Miroslavas Sinickis.
„Mes prieš metus bandėme susėsti ir kažką groti kartu, buvo gal penkios repeticijos. Bet tad vėl panirome į kitus reikalus, nieko iš to neišėjo.
Nesakau, kad „Gravel“ niekada neatsikurs. Tai buvo gera grupė. Bet susibūrus tiesiog groti senas dainas būtų visiškai neįdomu“, – sakė Tomas.
Tiesa, jo brolis į koncertą atėjo – ir išgirdo iš dalies ir jam skirtą dainą „Lūkesčiai ir pasiekimai“. Apie liūdną roko žvaigždžių dalią Lietuvoje ir „parašus ant papų, kurių niekas niekada neprašė“.
Naujo albumo dainos balansuoja tarp nuoširdumo ir atviro kvailiojimo (kūrinio „Pakartot“ rimtai vertinti tiesiog neįmanoma – reikia išgirsti). Nustebino vokalas, anksčiau laikytas ne pačia stipriausia Tomo vieta – šįkart skambėjo stipriai ir įtaigiai.
Prie specialiai šiam koncertui suburtos grupės (kurioje buvo ir buvęs IR bei „The Perfect Pill“ vokalistas Germanas Skoris) penktadienį prisijungė ir styginių kvartetas.
Žiūrovai didžiausią gerų emocijų dozę, žinoma, saugojo senosioms „Gravel“ dainoms, bet naujosios irgi jau spėjo pataikyti į dešimtuką. Himnu apie mirtį ir po jos pasikeičiantį požiūrį į mirusįjį „Mylimas vyras ir sūnus“ klausytojai prieš porą savaičių gausiai dalijosi internete. Koncerto pabaigoje net išsiprašė šios dainos antrą sykį – garsiau už ją kartu su Tomu plėšė tik „Gravel“ laikų hitą „Aš išpjoviau tavo širdį“.
Pritariamai galva lingavo ir „LRT Opus“ vadovas Darius Užkuraitis, prisipažinęs, kad mažiausiai pusę Tomo albumo dainų ketina transliuoti eteryje, ir komikas Paulius Ambrazevičius, taikliai pastebėjęs, jog būtų didelis nusikaltimas, jei T.Sinickis po šio pasirodymo daugiau neberengtų koncertų.
Įsismaginęs Tomas žiūrovams dėkojo lenkiškai, angliškai, latviškai ir rusiškai – baksnodamas pirštu į tribūnas ir vardydamas draugus, kurie atkeliavo pažiūrėti jo koncerto.
Tikrieji gerbėjai (o tokių, „Gravel“ išsiskirsčius nepraleidusių nė vienos retos progos pasiklausyti Tomo, tikrai yra) sulaukė ir poros staigmenų – kol kas jokiame albume neįrašytos dainos bei „Gravel“ kūrinio „Why Not Produce A Child“, kuris anksčiau niekada nebuvo atliktas gyvai.
Naujo albumo dainą „Kaltas gerumas“ įkvėpė Algirdo Brazausko, o „Mylimas vyras ir sūnus“ – Tomo dėdės policininko laidotuvės. Dauguma kūrinių – tiesiog subrendusio vyro pamąstymai apie gyvenimą su nemaža ironijos doze.
„Lietuvišką dainos tekstą nelengva parašyti, o aš lenkas, tai man dar didesnis iššūkis. Jei nori rašyti apie orus, vėją, tai paprasta, bet jei nori įdomiau, reikia būti labai atviram. Toks aš šiose dainose ir esu.
Dabar daugelis lietuvių dainuoja angliškai – nes nei patys, nei jų klausytojai nesupranta, apie ką. Jei į „Euroviziją“ išsiunčiame dainą su keturiomis gramatikos klaidomis, nėra apie ką daugiau kalbėti“, – užsiminė Tomas.
Jo nuomone, „Mylimas vyras ir sūnus“ yra geriausias šių metų lietuviškas muzikos albumas.
„Sakau objektyvią savo nuomonę, nes kitų tiesiog negirdėjau.
Apskritai pastarąjį sykį į koncertą ėjau gal 2008 metais“, – prisipažino Tomas.
Po biso atsiprašęs, kad dabar jau tikrai turi eiti išgerti, dainininkas atsisveikino – ir iš užkulisių galėjo girdėti dar bent minutę skanduojamą „ačiū“. Lietuviškuose koncertuose klubuose tai pasitaiko nedažnai.
„Sugrosiu viską, ką esu parašęs geriausia. Kad jei kitą dieną prasidėtų karas ar ištiktų širdies smūgis, būčiau ramus“, – prieš koncertą šypsojosi muzikantas.
Jei toks tikrai buvo tikslas, jis gali jaustis ramiai. Bet kyla nuojauta, kad klausytojai neleis jam taip lengvai dingti iš akiračio – penktadienį surengtas koncertas buvo tiesiog pernelyg geras.
„
