Jausmingo balso moterį jau daugiau nei dešimtmetį garbsto muzikos gurmanai – tarp jų ir vienas gerbiamiausių planetos atlikėjų britas Peteris Gabrielis, prieš ketverius metus pakvietęs ją kartu įrašyti albumo ir koncertuoti pasaulinėse gastrolėse.
Šiltos, jautrios, intymią atmosferą kuriančios norvegės dainos skinasi kelią į kino filmus ir madų pristatymus, jų su malonumu klausosi ir popmuzikos, ir džiazo gerbėjai. Ne tik klausosi, bet ir gilinasi į dainų tekstus, kuriuose gausu politinių ir socialinių motyvų.
Vienas „bet“, skiriantis Ane nuo kitų popmuzikos žvaigždžių – tik artimiausi draugai žino šį tą daugiau apie jos kasdienybę.
Kol populiarūs atlikėjai į internetą krauna savo vaikų, augintinių, pusryčiams valgytų sumuštinių ir viešbučių kambarių nuotraukas, A.Brun yra stebėtinai užsisklendusi.
„Viena mano pusė bendraujanti, judri ir linksma, bet kita labai uždara ir kukli“, – „TV antenai“ prisipažino spalio 3-iąją Vilniaus Kongresų rūmuose dainuosianti moteris.
Pavyzdžiui, ji niekada viešumoje nėra prasitarusi, ar turi mylimą žmogų, neįsileidžia fotografų į savo namus Stokholme – Švedijos sostinėje norvegė gyvena jau daug metų.
Tačiau sako, kad visiškai apnuogina savo mintis dainose – šiuo požiūriu, ir ne tik juo, primena vieną lietuvę.
„Jos dainos man labai primena A.Brun kūrybą“, – prieš dvejus metus Taline, išgirdusi Alinos Orlovos koncertą, ištarė žinoma britų žurnalistė Helienne Lindvall.
Britai pačią A.Brun lygina su viena ryškiausių (ir, sutapimas, ne mažiau paslaptinga) pastarųjų keleto dešimtmečių savo šalies dainininkių Kate Bush.
„Juokingiausia, kad aš niekada nesiklausiau jos muzikos. Žinau, kad ji puiki menininkė, bet nesiklausiau jos dainų.
Mane labiausiai stebina, kad visas aukštu balsu dainuojančias moteris lygina arba su K.Bush, arba su Björk. Ir šiaip visada lygina su moterimis, o ne su vyrais. Tai tiesiog tingu. Galėtų sugalvoti ką nors įdomesnio“, – į ragelį atsiduso Ane.
Atlikėjos gyvenimo istorija įdomi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Ane buvo lemta tapti menininke. Jos motina – džiazo pianistė ir dainininkė Inger Johanne Brunvoll. Vyresnis brolis Bjornas tapo fotografu, jaunesnioji sesuo Mari – dainininke.
Tačiau sulaukusi dvidešimties Ane dar nė nesvajojo apie muzikinę karjerą.
„Paauglystėje išbandžiau daug ką – lankiau skulptūros, šokio, pianino pamokas, daug piešiau.
Tačiau tada pradėjau studijuoti ispanų kalbą ir teisę, gyvenau Barselonoje. Dirbau valytoja, paštininke, mokytoja, muzikos įrašų pardavėja. Mokytis groti gitara pradėjau tik perkopusi trečią dešimtį.
Pradėjau dainuoti ir visa širdimi įsimylėjau tai. Tačiau dainavau gatvėse, kavinėse ir visiškai negalvojau, kad turėčiau iš to daryti karjerą. Muzika man – toks brangus turtas, jog bijojau, kad tas jausmas dings, jei su pernelyg daug žmonių juo dalysiuosi. Muzika man gili kaip meditacija.
Net kai dėl muzikos mečiau darbą, maniau, kad viskas baigsis vienu albumu, kurį bus galima nusipirkti parduotuvėje, – toliau mano svajonės nesiekė“, – „TV antenai“ pasakojo A.Brun.
2003-iaisiais debiutavusi albumu „Spending Time With Morgan“, šį mėnesį ji išleido jau septintąjį studijoje įrašytą diską „When I’m Free“.
Pakeliui ji laimėjo geriausios Norvegijos atlikėjos titulą, bendradarbiavo su žymia grupe „Koop“, JAV kompozitoriumi Nico Muhly ir kitais įdomios muzikos atlikėjais.
Kritikai ją šlovina nuo pirmos profesionalios karjeros akimirkos. Ypač dabar, kai kelią į populiarumą jaunos atlikėjos skinasi nuogybėmis ir skandalais, intelektualiai popmuzikai ištikima dainininkė atrodo šiokia tokia anomalija.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad karjerą pradėjau 2003-iaisiais, o ne 2015-aisiais. Dabar viskas kitaip. Daro įspūdį, kad dabar išvis kas nors bando prasimušti muzikoje. Pradėti tokią karjerą šiais laikais labai sunku“, – prisipažino Ane.
Išsikovotą tribūną ji stengiasi panaudoti ne savimeilei patenkinti, o rimtiems reikalams. 2009-aisiais didelio atgarsio Skandinavijoje sulaukė Ane Stokholme surengtas septynių valandų koncertas, kuriuo ji siekė atkreipti dėmesį į klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas.
Į dainininkės kvietimą atsiliepė per 20 garsių Švedijos artistų – tarp jų legendinio kvarteto ABBA narys Benny Anderssonas ir tarptautinėje scenoje gerai žinoma dainininkė Robyn.
Naujame jos albume yra mažiausiai dvi dainos, nagrinėjančios visuomenės problemas.
„Daina „You Lit My Fire“ yra skirta feministėms, visoms moterims, kurios padėjo pasiekti teisių ir laisvių, mūsų turimų šiandien.
Šiandien dažnai juk net nesusimąstome, kad kadaise apie lygybę buvo galima tik svajoti. Daug moterų šiam tikslui paaukojo savo gyvenimą, šeimą. Niekada negalima to pamiršti.
Daina „Better Than This“ man itin svarbi – ji apie žmonijos nesugebėjimą mokytis iš savo klaidų. Nors žinome daugelio problemų sprendimą, nieko dėl to nedarome. Tai mane labai erzina.
Įkvėpė klimato kaita ir dabartinė politinė situacija Europoje. Galite pastebėti pavojingus pokyčius, kurie labai primena ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tai kelia nerimą“, – apie ultradešiniuosius ir didėjantį nepakantumą svetimšaliams užsiminė Ane.
Naujose nuotraukose ji – spalvingame fone, su rožių puokšte rankose, nepriekaištingai stilinga.
Prieš keletą metų ji atrodė visiškai kitaip – baltu grimu nuteptas veidas, varno plunksnų juodumo plaukai. Tai šiek tiek priminė siaubo filmą.
Kiekvienam karjeros etapui ji susikuria įdomų įvaizdį – dar labiau sutrikdantį tuos, kurie bando po grimu ir stilistų žaidimais įžvelgti šios atlikėjos asmenybę.
„Kaskart renkuosi vis kitus dizainerius, esu išmokusi visiškai pasitikėti tais, su kuriais dirbu, noriu, kad jie visiškai atsivertų, išsilietų, įgyvendintų drąsiausius sumanymus. Bet dalelė idėjų visada yra mano“, – patikino Ane.
Ar šiandien ji dar atpažintų save, prieš 15 metų grojusią pustuštėse kavinėse?
„Per visus tuos metus išmokau groti tūkstančiams žiūrovų, nebejaučiu scenos baimės, mano muzika irgi keitėsi.
Bet kasdienybėje išlikau tokia pat – mėgstu gardų maistą, žiūrėti gerus filmus ir būti su geriausiais draugais. Viskas mano gyvenime gerai“, – nusijuokė uždaroji norvegė.
