Šeštadienį nedideliu žiūrovų skaičiumi gluminusiame festivalyje sekmadienį kur kas linksmiau – publikos maždaug dvigubai daugiau.
Jų laukė keletas išties retai girdimų muzikinių malonumų – dienos programą pradėjo lietuviško metalo veteranai „Katedra“, šįkart turėjusi net du išskirtinius kozirius.
Vienam kūriniui prie grupės prisijungė buvęs gitaristas, šiuo metu su Andriumi Mamontovu ir „Sel“ grojantis Romas Rainys, tačiau pagrindinė pasirodymo „razina“ – su grupe vėl koncertavęs dainininkas Povilas Meškėla, „Katedrą“ palikęs dar prieš ketvirtį amžiaus.
„Prieš keletą metų kartu pasirodėme festivalyje „Kilkim žaibu“, bet šiaip mūsų bendri pasirodymai yra retenybė. Tačiau dėl „Lituanika“ buvo verta vėl susiburti“, – sakė dabartinis „Katedros“ lyderis Ričardas Laginauskas.
Scenoje jis prabilo dar atviriau: „Povilai, kai tu scenoje, mums toks „kaifas“ groti. Seniai tokio nebuvo“.
Sutiko ir publika, gavusi koncentruotą senųjų „Katedros“ kūrinių dozę. Dainą „Mes jėga“, kuri buvo ir savotiškas kovos už nepriklausomybę himnas, žiūrovai darniai sudainavo su muzikantais, prie kurių prisijungė ir renginio (kaip ir pirmųjų „Lituanikos“ festivalių) vedėjas Arnas Klivečka.
Dar viena nostalgijos, nors ir kiek vėlesniems laikams, gaida – grupės „Airija“ koncertas. Grupės dainininkas Darius Mileris ir jo žmona, būgnininkė Aistė, jau daug metų gyvena Airijoje, todėl galimybė visus grupės narius scenoje pamatyti kartu yra itin retas. 23-ąjį „Airijos“ gimtadienį taip paminėjusi grupė panardino „Lituanikos“ žiūrovus į svaigaus poetiško roko bangas – dainos „Vėjas lange“, „Jie“, „Kasdien į karą“, kaip rodė žiūrovų plojimai, tikrai nėra pamirštos.
Jaunimui skirtą valandą užpildė „Garbanotas bosistas“ – miesto jaunimo žvaigždės, į kurių kone kiekvieną koncertą parduodami visi bilietai.
Psichodelikos atšvaitų pilną muziką grojanti grupė koncertą pradėjo legendinių „Led Zeppelin“ natomis, bet ir savo kūryba neišbaidė vyresnių žiūrovų.
„Kitais metais šis festivalis turi būti nemokamas. Jam daug pinigų duos savivaldybė ir visokie milijonieriai. Nes tiek žmonių, kiek dabar yra čia, mažoka“, – juokėsi „Garbanoto bosisto“ dainininkas Šarūnas Joneikis.
„Jūs visi ramūs kaip sanatorijoje“, – priekaištų žiūrovams turėjo ir „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas. Bet netrukus po ilgos pertraukos naują albumą išleisiančios grupės pasirodymas greitai įkaitino atmosferą – dainoms „Vagis“ ir „Pressure“ atsispirti neįmanoma, virš žiūrovų galvšų plaikstėsi ir Lietuvos trispalvė.
Po „Bix“ pasirodymo į sceną žengęs kultūros ministras Šarūnas Birutis priminė, kad ir pats prieš tris dešimtmečius yra prisidėjęs prie „Lituanikos“ organizavimo.
„Tai buvo vienintelis Sovietų Sąjungoje muzikos festivalis, vykęs ne vienus metus.
Šiandien noriu padėkoti tiems, kurie sugebėjo mus sugrąžinti į tą laikmetį ir sugrąžinti tas emocijas.
Visa Sovietų Sąjungos roko bendruomenė vasarą savaitę gyvendavo čia, Vilniuje.
„Lituanika“ davė pradžią tokiems svarbiems dalykams kaip Roko maršai. Nesuklysiu sakydamas, kad davė pradžią ir Sąjūdžiui“, – sakė ministras.
Netrukus jis įteikė ypraingus pagarbos ženklus dviems ryškiems šių metų „Lituanikos“ svečiams – sekmadienio vakarą pasirodymus surengusiems grupės „Akvarium“ lyderiui Borisui Grebenščikovui ir „Mašina vremeni“ lyderiui Andrejui Makarevičiui. Beje, „Akvarium“ 1986-aisiais koncertavo „Lituanikoje“.
Š.Birutis jiems įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos ženklą – sidabro kryžių „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Šis ženklas teikiamas žmonėms ne tik už asmeninius kūrybos pasiekimus. Tai ženklas už tvirtą stuburą, tikėjimą tuo, ką jie daro. Už tarpkultūrinį dialogą, kas šiandien yra ypač svarbu tiek mums, tiek demokratinei visuomenei“, – sakė ministras, akcentavęs, kad A.Makarevičiui apdovanojimas įteiktas ir už pilietiškumo, laisvės propagavimą. Jokios paslapties, kad šis muzikantas priešinasi Krymo aneksijai, kritikuoja Kremliaus režimą ir už tai Rusijoje patiria daug nepatogumų.
Žiūrovai rusams sukėlė ovacijas, netrukus jie vėl žengė į sceną – iš pradžių A.Makarevičius, atslikęs džiazo atspalvių kupiną programą su Lietuvos muzikantais Vladimiru Tarasovu, Eugenijumi Kanevičiumi, Liudu Mockūnu, tada – B.Grebenščikovas su neblėstančiais Rusijos veteranais „Akvarium“.
„Lituanikos“ kulminacijai paliktas ypatingas projektas – žinomo džiazo muzikanto Vladimiro Čekasino projektas su B.Grebenščikovu, A.Makarevičiumi, Marijumi Mikutavičiumi, Povilu Meškėla, Algirdu Kaušpėdu ir kitais žinomais atlikėjais.
