„Lituanikos“ atgimimo idėja nuo pat pradžių atrodė rizikinga. Muzikos verslo užkulisiuose buvo gūžčiojama pečiais, išgirdus apie ambicingą vieno senosios „Lituanikos“ rengėjo Algimanto Miknevičiaus idėją – Kalnų parke organizuoti dviejų dienų festivalį su būriu vyresnės kartos grupių.
„Mano akimis, būtų pakakę kuklesnio renginio. Arba reikėjo metus, o ne mėnesį jį reklamuoti, pabandyti priminti senosios „Lituanikos“ svarbą“, – vasaros viduryje svarstė Andrius Mamontovas, iš pradžių paskelbtas kaip šio savaitgalio festivalio dalyvis, o paskui dingęs iš jo programos.
Kita vertus, „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tikino, kad minios tokiame festivalyje ir negali būti – lygino jo programą su gurmanišku patiekalu, skirtu melomanų elitui.
Abejonių kėlė ir bilietų kainos – šeštadienį jos siekė 41-56 eurus. Tai – nemažai vilniečiams, per vasarą išlepintiems nemokamų arba porą eurų tekainuojančių koncertų miesto kiemuose ir terasose.
Ar įmanoma, kai Lietuvoje vyksta kelios dešimtys vasaros festivalių, privilioti pakankamai žiūrovų į dar vieną? Šeštadienio pavakarę atrodė, kad tai sekėsi sunkiai.
„Sostine, jūsų tiek nedaug? Festivalis didelis, o tiek mažai žmonių“, – nuo scenos atvirai situaciją apibūdino „Rebelheart“ vokalistas Darius Mickus.
Didžiulėje Kalnų parko erdvėje, pasigirdus pirmiesiems festivalio garsams, buvo apie tūkstantį žiūrovų. Tiesa, jų vis daugėjo – tikėtina, kad nemaža publikos dalis rinksis pasiklausyti būtent vakarą baigsiančios „Anties“, Sauliaus Prūsaičio ir kitų ryškiausių vakaro žvaigždžių.
Pirmieji festivalio akordai buvo skirti senajai Lietuvos roko ir bigbyto scenai – nuo scenos liejosi „Gėlių“, „Kertukų“, „Antanėlių“, „Eglučių“ ir kitų istorijos dulkėmis jau nuklotų grupių dainos.
Jas atlikti buvo patikėta aktoriams, vadovaujamiems Aido Giniočio. Pasidabinę hipiškais perukais ir gėlėtais marškiniais, į sceną kilo Dalius Skamarakas, Andrius Kaniava, Ilona Balsytė, Darius Auželis, Vidas Bareikis, Ainis Storpirštis. Jiems talkino muzikantų grupė su Lietuvos scenos veteranu Andriumi Kulikausku priešakyje. Kartais tai dvelkė Keistuolių teatro stiliaus parodija, tačiau A.Giniočio prakalbos tarp dainų padėjo patikėti – bandoma išties pastatyti kuklų paminklą seniesiems atlikėjams.
Po jų į sceną žengę Kauno rokeriai „Rebelheart“ išjudino daugiau žiūrovų, nors ore ir toliau sklandė klausimas dėl renginio koncepcijos – su senąja „Lituanika“ jie, kaip ir S.Prūsaitis ir daugelis kitų šį savaitgalį grosiančių muzikantų, neturėjo nieko bendra.
„Daug kas pasikeitė. Dabar užkulisiuose muzikantams duoda keturių patiekalų pietus, kas senais laikais būtų neįsivaizduojama“, – juokėsi vienas renginio vedėjų Martynas Starkus.
Tiesa, „Lituanikos“ jubiliejaus rengėjas A.Miknevičius patikino, kad noro autentiškai pakartoti senųjų festivalių programą ir nebuvo, o kai kurie įdomūs jo elementai išliko. Pavyzdžiui, šįkart pakviestų grupių „ba.“ ir „Garbanotas bosistas“ nariai dar nebuvo gimę, kai atsirado „Lituanika“. Bet festivalis ir anais laikais turėjo tradiciją suteikti sceną labai jaunoms grupėms.
Šeštadienio vakaro programoje dar įrašyti minėti „ba.“ ir S.Prūsaitis, vyresnės kartos žiūrovams gerai žinomi latviai „Jumprava“, estai „Hetero“ ir Lietuvos roko klasikai „Antis“.
Sekmadienio programa – galbūt dar įdomesnė. Į sceną žengs su senuoju vokalistu Povilu Meškėla po pertraukos koncertuosianti „Katedra“, trumpam atsikursianti „Airija“, „Bix“, „Garbanotas bosistas“, Rusijos žvaigždės „Akvarium“ ir „Mašina vremeni“ lyderis Andrejus Makarevičius, grosiantis su Lietuvos džiazo pažibomis Vladimiru Tarasovu, Liudu Mockūnu, Eugenijumi Kanevičiumi. Festivalį vainikuos specialus džiazo veterano Vladimiro Čekasino performansas, kuriame dalyvaus A.Makarevičius, „Akvarium“ lyderis Borisas Grebenščikovas, Algirdas Kaušpėdas, Marijus Mikutavičius ir kiti.