Netoliese pievoje einanti porelė kitų vaikų, regis, keliavo savo asmeninį žygį. Nešdami iš šiaudų pagamintus kardą ir kovos kirvuką, jie žygiavo kaip du miniatiūriniai riteriai. Staiga vienas suklupo. „Ir tu suklupk“, – pasiūlė bendražygiui. Anas net neklausęs keliais dramatiškai griuvo į minkštą Zaraso salos žolę.
Kitoje salos pievoje botais apsiavusi ryžtingai kulniavo kita žygeivė. Auksiniai jos plaukai krito iki pat vaikiško liemens. Vienoje rankoje laikomu mediniu kalaviju ji šalia einančiam broliukui rodė kryptį, kur eiti ieškoti nuotykių.
Paskui vaikus ir kitus festivalio „Mėnuo Juodaragis“ („MJR“) festivalio dalyvius šmirinėjo įvairiausio plauko šunys, kuriuos atsivežė gausybė pagoniška dvasia džiaugtis atvažiavusių šeimų. Lakstydami paskui jiems mėtomus pagalius jie juokino ir saugojo festivalio dalyvius ir svečius. Tiesa, saugoti nebuvo nuo ko, nes jau aštuonioliktus metus vykstantis „MJR“ garsėja kaip itin saugus, tvarkingas ir draugiškas sambūris.
Vis dar nacionaline nepripažintai, per trisdešimt tūkstančių tikinčiųjų turinčiai senovės baltų religijai prijaučiantis festivalis savo vardą pateisino ir šiais metais. Tarp baltiškomis pramogomis besidžiaugiančių festivaliautojų galima buvo jaustis tarsi tarp vienos didelės šeimos narių.
Senovės baltų bičių deivei Austėjai dedikuotas „MJR“ paskutinį rugpjūčio savaitgalį vėl vienijo žmones. Zaraso sala net keturias dienas buvo užtvindyta senovės baltų, roko ir kitai neformalesnio kirpimo muzikai prijaučiančių žmonių.
Jau nuo ketvirtadienio renginio organizatorių skrupulingai suausta programa užėmė visus – nuo mažiausių iki seniausių festivalio bičiulių. Bitėms šiais metais pašvęstoje šventėje festivalio lankytojai galėjo džiaugtis filmais, pasakojimais ir paskaitomis apie bičių gyvenimą, su bitininkyste susijusiais amatais, dūzgiančiomis dirbtuvėmis, ir kitais užsiėmimais.
Pabrėždami tarp bičių avilio ir visuomenės vedamą paralelę, festivalio organizatoriai svečius kvietė gilintis į bičiulystės, medaus ir midaus šaknis.
Šių metų „MJR“ muzikinė padangė jau kelintą kartą driekėsi toli už Lietuvos. Penktadienį svečių ausis džiugino „Sangre De Muerdago“ ir karštosios Ispanijos, „La Chiva Gentiva“ iš tolimosios Kolumbijos ir Belgijos, „Kirlian Camera“ iš Italijos, ir „Shadow Biosphere“ iš Jungtinės Karalystės.
Šeštadienį festivaliautojai dūzgė pagal brolių latvių „Zale“ gaidas, ugningųjų baltarusių „Troitsa“ skambėjimą, ir naktinėjo prie ukrainiečių „Atmasfera“ melodijas. Lankytojai taip pat galėjo šokti pagal gruzinų „Asea Sool“ gaidas, norvegų „Vassvik“, svajinguosius „Sol Invictus“ iš Jungtinės Karalystės, ir naktinėti prie baltarusių „Gods Tower“.
Be festivalio muzikinių svečių ių užsienio, susirinkusiuosius džiugino ir muzikiniai senbuviai Domantas Razauskas su grupe, „Andaja“, „Vilkduja“, „McKaras“, „Driezhas“, „ObšRR“, Atalyja“, „Thundertale“, ir kiti. Pagonišką festivalio ausį malonino kaip visada „MJR“ atidaranti „Kūlgrinda“, Veronika Povilionienė, „Ugniavijas“ ir „Marga muzika“.
„MJR“ amatų kieme, be kitų užsiėmimų, susidomėjusiems buvo pasakojama apie senąją drevinę bitininkystę, rodomos baltiško alaus gamybos subtilybės, bei mokoma natūralaus bičių vaško žvakių liejimo.
Naktinį „MJR“ nušvietė net tik pirmą kartą jo danguje besiridinėjanti apvalutė pilnatis, bet ir tradicinėmis jau tapusios ugnies skulptūros.
Pirmadienį festivalyje negalėję apsilankyti veikėjai pirmadienio vakarą galės ošti „Juodaragio Dūzgėse“, kurios šį kartą bus rengiamos Vilniaus Užupio rajone įsitaisiusiame „Downtown Forest“ hostelyje.
