Šeštadienį festivalyje „Galapagai 2015“ garsus muzikos prodiuseris Leonas Somovas pristatys visiškai naują savo projektą, kuriame dalyvauja Patrickas Ray bei Verneris Westlundas iš Stokholmo bei egzotiškasis jamaikietis iš Londono Ricardo (kūrybiniu pseudonimu Ka Boukie).
Vakar jie visi pagaliau susitiko Vilniuje ir puikiai praleidę laiką prabilo apie nekilnojamo turto įsigijimą Lietuvos sostinėje.
„Velnias, mes čia esame dar tik kelias valandas, o jau rimtai kalbame, kad Vilniuje būtų verta nusipirkti namus!“ – kvatojo V.Westlundas, su Patricku ir Ricardo apsilankęs Leono ir Jazzu koncerte Valdovų rūmų kieme, o paskui pratęsęs vakarėlį Vilniaus senamiesčio terasoje.
Elektroniniai ritmai, laižantys naktyje įspūdingai apšviestus vienuolyno stogus, užsieniečius uždegė pašėlusiam šokiui.
„Man muzika yra emocija, jausmai. Nelabai gerai išmanau jos techninę pusę. Visada pasiduodu intuicijai. Pasiklausęs Leono solinio projekto ruošinių, iškart žinojau, kad turime imtis šio projekto nedelsiant. Dabar jaučiu, kad kuriame kito lygio muziką, – kalbėjo P.Ray. – Šiais laikais pernelyg daug muzikos tiesiog nuteka, ji neturi jokios tekstinės informacijos ar dvasios. Bet man labai svarbu paieškoti giliau, kuriu tai, kas turi prasmę. Dainai reikalinga poezija.“
Patrickas ir Verneris Švedijoje turi savo grupes, abudu – seni pažįstami. Pradėjęs diskutuoti su L.Somovu dėl naujojo projekto, Patrickas pasiūlė įtraukti ir V.Westlundą. „Kai jis prisijungė, viskas ėmė vykti dar produktyviau. Neturėjome jokios konkrečios datos, kada parodysime žmonėms tai, ką kūrėme. Tiesiog įrašinėjome dainas ir tuo mėgavomės. Kai „Galapagai“ pakvietė į festivalį, supratome, kad atėjo laikas, – pasakojo L.Somovas. – Man patinka tie vaikinai – jie išprotėję hipiai, visiškas rokenrolas, labai gera nuotaika, visi lengvai randame bendrą kalbą, mūsų muzikinis skonis yra panašus. Dainoje „We Try“, kurią jau pristatėme klausytojams, skamba Patricko rimavimas, o Verneris išpildo melodiją. Man labai patinka netipinis, net šiek tiek demoniškas Patricko balsas ir jo paties parašyti tekstai.“
Kompanija jau sukūrė tiek daug dainų, kad net kilo mintis toliau kurti bendrą projektą, kaip grupę. Viena dainų pakišo idėją tokio projekto pavadinimui.
„Pavadinome jį „Rabbit Hole“, nes norime, kad klausytojas pasijustų taip, lyg būtų įkritęs į triušio olą iš pasakos „Alisa stebuklų šalyje“ ir apsistotų tame magiškame pasaulyje. Man tikrai įdomu pamatyti, kaip toli mes nueisime, turiu didelių ambicijų, susijusių su šiuo projektu, – teigė P.Ray. – Leonui tikrai sekasi savo muzika sukurti emociją, kuri pradeda gyventi savo gyvenimą per jo garsus. Niekada negirdėjau nieko panašaus nei Švedijoje, nei kur kitur, ir man tai tikrai patinka.“
Kolegai komplimentų negailėjo ir jo bičiulis iš Londono Ka Boukie. „Bendrų projektų su L.Somovu turime bemaž nuo 2008-ųjų. Mūsų idėjos per tą laiką užaugo, pati muzika ir įsivaizdavimas, kokia ji turi būti, evoliucionavo. Abudu turime stiprias kūrybines vizijas individualiai, bet puiku, kai pavyksta tai sujungti į vieną visumą, nes didžiausias dalykas – nustebinti patį save tuo, kaip iš nieko sukuri jausmą, – kalbėjo Ka Boukie. – Aš esu kilęs iš Jamaikos, todėl mano pamatinė muzika yra regis. Ir mano pirmasis instrumentas yra būgnai, tai irgi turi įtakos mūsų kūrybai. Man asmeniškai patinka dirbti su Leonu, nes jis sugeba ištransliuoti skirtingų perspektyvų idėjas, tai yra pasąmonės galia. Mūsų performansas bus galingas. O kadangi esame tie, kurie užaugo klausydami „Mobb Deep“, mums bus garbė dalintis scena su jais. Jaučiu, kad būsime stipriai įkvėpti jų pasirodymo ir tai suteiks dar daugiau ugnies koncertuoti po jų.“
Tai, kad ant scenos pasirodys iškart po „Mobb Deep“ džiugiai sutiko ir švedai.
„Tikiuosi „Galapaguose“ patirti totalų išprotėjimą ir meilės euforiją. Niekada nebuvau Lietuvoje, bet tai, ką vakar pamačiau Vilniuje, mane apstulbino gerąja prasme. Dar nežinau, kas mūsų laukia Zarasuose, bet tai tikrai labai intriguoja. Be kita ko, uždaryti visą festivalį po „Mobb Deep“ skamba kaip svajonė, kuriai lemta išsipildyti. Klausiausi hiphopo nuo 10-ies, pats repavau 15 metų, taigi, „Mobb Deep“ buvo mano vaikystės dievukai. Be abejonės, mėginsiu užkulisiuose susėsti su Havocu ir Prodigy ir tiesiog pasikalbėti apie gyvenimą“, – kalbėjo Patrickas.
Naują projektą pristatantis L.Somovas priima kaip iššūkį tai, kad gros po amerikiečių repo legendų. „Pasilieku sau teisę scenoje improvizuoti, seksiu publikos reakciją. Pristatysiu visiškai naują savo solinę programą, dar niekur neskambėjusius gabalus. Ne visą laiką scenoje būsime keturiese – su Verneriu, Patricku ir Ricardo. Kartais būsiu visai vienas. Dirbsiu be kompiuterių. Dabar visi scenoje žiūri į tuos obuoliukus palenkę galvas, o man tai nebeteikia malonumo – į kompiuterį prisižiūriu kasdieniame darbe studijoje. Todėl scenoje man įdomiau dirbti su elektroniniais insrumentais, geležimi, sentizatoriumi, „sempleriu“, būgnų mašina, gyvai, realiu laiku ir bytą leisti, ir melodijas groti, kad tai nebūtų tarsi įrašytas dalykas“, – sakė L.Somovas.
Kadangi visą elektroninę dalį jis atliks gyvai, dviejų rankų gali būti per mažai, todėl Leonui padės jo kolega Neri Jass, taip pat turintis ilgą darbo patirtį studijoje ir scenoje. „Keista tai, kad mes abudu esame iš Panevėžio, bet geriau susipažinome ir bendrus darbus pradėjome daryti būtent Londone“, – juokėsi Leonas, jau gyvenantis šeštadienio premjeros „Galapaguose“ nuotaikomis.
L.Somovo naujos programos kūrinys „We Try“:
