Tiesa, per tuos 16 metų grupė gerokai pasikeitė, nors principas liko tas pats. Klasikinę muziką į metalą iškeitę muzikantai tais senais laikais grojo keturiomis violončelėmis. Dabar violončelininkų liko trys, grupėje jau daug metų groja būgnininkas Mikko Sirenas, o pernai mažiausiai porai metų prisijungė ir pastovus vokalistas – amerikietis Franky Perezas. Grupės karjeros pradžioje grotas „Metallica“ dainas jau seniai pakeitė originalūs kūriniai.
Pasikeitė ir grupės įpročiai – rokenrolinius vakarėlius pakeitė šeimos gyvenimas ir ramybė užkulisiuose. Lietuvoje naują gastrolių per Europą dalį pradėję suomiai autobusu netgi atkeliavo su savo žmonomis ir mylimosiomis – tai roko žvaigždėms gana neįprasta.
Į Lietuvą „Apocalyptica“ atsivežė prieš porą mėnesių išleistą albumą „Shadowmaker“, kuris, panašu, dar nespėjo pasiekti klausytojų ausų. Kai muzikantai vilniečių paklausė, kas girdėjo jų naująjį darbą, pasigirdo tik kelių žmonių šūksniai.
„O kodėl tiek mažai? Juk tai suknistai geras albumas. Pažadėkite, kad nusipirksite rytoj“, – ragino E.Toppinenas.
Nors nuo paskutinės „Apocalyptica“ viešnagės Lietuvoje teprabėgo metai, šie suomiai kažkuo primena „Smokie“ ir panašius veikėjus – gabenk juos čia nors ir kas kelis mėnesius, vis tiek bus pakankamai norinčių klausytis.
Į Valdovų rūmų kiemą susirinko per du tūkstančius žiūrovų. Tiesa, suskirstytų gana neįprastai. Erdvę prieš sceną perskyrė barjeras – kairėje įsitaisė sėdintieji, dešinėje – stovintieji.
„Kurie iš jūsų sumokėjo daugiau? Mano darbas – pakelti jus nuo kėdžių. Žinau, kad tai nelengva, bet gal pavyks“, – sėdinčiuosius ragino F.Perezas.
Į sceną žengę be vokalisto, „Apocalyptica“ netrukus jį pristatė – energingas ir stiprų balsą turintis Franky sudainavo naujausią grupės albumą reklamuojančią dainą „Cold Blood“.
Tačiau atsisakyti jiems populiarumą atnešusia formulės „Apocalyptica“ irgi neskuba. Su F.Perezu atlikti kūriniai atrodo „minkštesni“ ir melodingesni, į antrą planą nustumiantys brutalų violončelių skambesį.
Tačiau su dainininku atliekama muzika šiuo metu vis dar sudaro mažiau nei pusę „Apocalyptica“ programos – grupė puikiai supranta, kad kol kas ją labiausiai garsina instrumentiniai kūriniai ir sugebėjimas iš violončelių išspausti kriokimą, spiegimą, į elektrinę gitarą panašius garsus ir daug kitokios muzikinės pirotechnikos.
Ne pirmą sykį grupės koncerte susidarė įspūdis, kad žiūrovai irgi pasidalinę į dvi dalis. Pirmoji – metalistai, kurių minioje ieškojo dėl gana ramios publikos reakcijos iš pradžių nustebę muzikantai. Tie, kurie pritardami suošdavo, „Apocalyptica“ muzikantams pradėjus kratyti plaukus ir užgrojus „Sepultura“ kūrinį.
Antrieji – solidesnio amžiaus kultūros renginių lankytojai, suvilioti „Apocalyptica“ aprašymų egzotikos, o šiuo atveju – ir prabangios renginio vietos. Bet gal ne itin įsigilinę į trankią muzikinę „Apocalyptica“ filosofiją.
Tiesa, patenkinti šįkart galėjo būti visi – suomiai į koncertą įtraukė nemažai ramesnių kūrinių, o vienu didžiausių koncerto malonumų tapo kelionė prie grupės ištakų. „Kadangi mūsų debiutinis albumas pasirodė prieš dvidešimt metų, dabar tinkamas laikas tai pagroti“, – ištarė E.Toppinenas ir su bendraminčiais atliko tris iš eilės amerikiečių „Metallica“ kūrinius (tarp jų – baladę „The Unforgiven“).
Dalį koncerto vaizdą žiūrovams dengė skėčiai – po keleto pirmųjų dainų prasidėjęs lietus merkė gerą pusvalandį.
Bet nei muzikantų, nei žiūrovų nuotaikos tai nesugadino – publika nesiskirstė, o pusantros valandos koncertavusi „Apocalyptica“ atsisveikino pažadėjusi, kad tai nebus paskutinis kartas Lietuvoje.
