Airių dainininkė R.Murphy ketvirtadienį koncertuos Vilniuje – prieš tūkstantinę minią Kalnų parke. Galima spėlioti, kad dalį koncerto programos sudarys taps būtent šis, po aštuonerių metų pertraukos išleistas trečiasis jos solinis albumas.
Roisin – buvusi dueto „Moloko“ (to, kuris turėjo baisiai populiarų hitą „Sing It Back“) dainininkė. Jam iširus ji tęsia solinę karjerą – su keistais įvaizdžio žaidimais ir elektroninių garsų pilna popmuzika, kuri turi daug gerbėjų madinguose pasaulio didmiesčių sluoksniuose.
„Hairless Toys“ šį įspūdį tik sustiprins. Albume nėra nė vienos dainos, pagal kurią norėtųsi vasarą čirškinti kepsnius ar dūkti paplūdimyje – tokia rami, „kreivo“ skambesio ir originalumo kupina muzika su retomis ekskursijomis į „disco“ ritmų plotus.
Roisin balsas – labai jausmingas, bet ne taip, kaip per balades balso stygas į išorę išverčiančių Amerikos popžvaigždžių. Pusę albumo išvis atrodo, kad Roisin ne dainuoja, o šnabžda – bet taip įtaigiai, kad akimirksniu pagalvoji, jog neviltis ir liūdesys, apie kuriuos ji dainuoja, tikrai nesuvaidintas (nors pati atlikėja sako, kad šias dainas sukūrė įsijautusi į vaidmenį, o jos gyvenime tikrai viskas gerai).
Kūrinyje „Exile“ pasigirsta kažkas panašaus į bliuzo gitarą, o paskutinės dainos „Unputdownable“ pabaigoje – šiek tiek greitesnis ritmas, bet šiaip visas albumas – labai santūrus ir gana liūdnas.
Ypač titulinis kūrinys – nusivylimo ir skausmo tiek, kad net kiek nejauku klausytis. Kai eteryje ir populiariausiųjų lentelėse dominuoja visomis išgalėmis demonstruojamos šypsenos ir apsimestinis linksmumas, siūlyti tokią susimąstymo ir melancholijos porciją – drąsu. Kita vertus, R.Murphy jau daug metų sėkmingai įrodo, kad popmuzika gali ir turi būti įvairi ir nepaklūstanti šablonams.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Naujausias Roisin Murphy vaizdo klipas „Exploitation“:
